Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos
Varnėnas
Į slyvą nutūpė varnėnas.
Toj slyvoj patupėjęs, jis
į inkilą užsižiūrėjo,
ir jį pasiglemžė buitis.
Slyva, sulaukus šeimininko,
pražyst nusprendė neužilgo.
Koncertas
Varnėnai suruošė koncertą
pavakarėjant ant laidų.
Išties, pasiklausyti verta
tokių suderintų balsų.
Be instrumentų, be orkestro,
be dirigento, be natų –
varnėnai suruošė koncertą
pavakarėjant ant laidų.
Beržai
Tamsiam dangaus fone – beržai,
balti ir gražūs dyvinai.
Rausvėjančios viršūnės jų
nuo saulės spindulių skaisčių.
Sūpuojas vėjyje ramiai
jauni, papurę žirginiai.
Atsižiūrėti negali –
ta juosta debesų tamsi,
ir tie beržai – balti balti,
vakarės saulės nutvieksti.
Viltis
Į kambarį viltis įėjo.
Bėgiojo, vaikščiojo ir skraidė.
Šypsojos, juokėsi, šlamėjo
ir juodus vabalus išbaidė.
Knygas pavartė, palytėjo,
paskui nemačiomis išėjo.
Eilėraščiai
Nerašyk eilėraščių, prašau, –
viskas parašyta jau seniai –
kaip kasdien saulutė vakariau,
kaip gražiai žaliuoja kadagiai.
Kaip jazminas po žydėjimo nuvys,
kaip strazdai giedos ligi nakties,
kaip lietaus lašai į žemę kris
iš pilkai dažyto debesies.
Viskas pasakyta jau kadai.
Bet vis tiek eilėraštį rašai.
***
Kai parašau eilėraštį,
džiaugiuos.
Tarytum būčiau mėlyna
rugiagėlė rugiuos.
Tarytum gerčiau po sausros
rasos lašus.
Ir šis pasaulis būtų vos
ne nuostabus.
Tarytum graužtis ir liūdėt
nebūtų ko.
Kai parašau eilėraštį,
džiaugiuos kažko.
