Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos
* * *
Aš negaliu praeiti
Pro erškėčio krūmą nesustojus,
Neprisiminti Kristaus kančios.
Žiedai raudoni tarsi kraujas
Iš persmeigtos spygliais galvos.
Regiu akis skausmingas,
Jose meilę.
Gerumą amžiną regiu.
Sukramtau žiedlapį raudoną,
Su viltimi tolyn einu.
* * *
Matau aš viltį baltuose chalatuose,
Sugrįžta brydės praeities.
Vienas padėkojo, kitas nesuspėjo,
Už visus norėčiau Ačiū pasakyt...
Kai chirurgo rankos
Aplenkia net protą,
Negirdi nei žodžio,
Nebūty miegi.
Šitos geros rankos –
Tarsi Prometėjas
Įžiebė vėl ugnį
Ne vienoj širdy.
Aldona TARGAUSKIENĖ
Lazdijai
Senas albumas
Šiandieną vartau aš albumo lapus.
Regiu juose savo vaikystę.
Ant kelių tėvelio laiminga esu
Mažutė gerutė mergytė.
Čia sėdi tėvelis kartu su mama
Prie mažo jurginų darželio.
Laikydama rankoj lėlytę, šypsaus
Šalia savo mielo brolelio.
Iš nuotraukos žvelgia jaunystė mana,
Draugus ir drauges mintys mena.
Draugų būryje aš laiminga buvau.
Tik kaipgi dabar jie gyvena?
Prie mokslo šventovės sustoję visi
Laimingi mes buvom kadaise.
Užbaigus mokyklą, įgijus žinių,
Į naują gyvenimą eisiu.
Iš štai aš savų mokinukų būry
Su puokšte gėlių viduryje.
Mažus už rankyčių kaip mama vedu –
Kiek laimės ir džiaugsmo širdyse.
Giliai pasislėpę tarp lapų senų
Iš nuotraukų šypsos sūneliai.
Mažučiai, paaugę ir jau dideli
Išeina į tolimą kelią.
Užaugo, subrendo tvirtais ąžuolais
Ir vėtros jau jiems nebebaisios.
Sukūrė šeimas, jau augina vaikus,
Tik laimės ir meilės bereikia.
Mažutės anūkės gražiais apdarais
Ir juoktis, ir verkti mėgina.
O štai jau kitur – tarp darželio gėlių –
Močiutę meiliai apkabinę.
O kaip dar norėčiau, kad grįžtų atgal
Saulėta vaikystė, jaunystė.
Bet šitoks stebuklas tikrai neįvyks.
Praėję džiaugsmai nebegrįžta.
Prabėgo daug metų – sunkių ir lengvų.
Vaikai ir anūkai užaugo.
Iš seno albumo jie žvelgia mielai
Ir atmintį brangią tesaugo.
Aldona RAIŠIENĖ
Kupiškio r.
