Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos
Mokėki džiaugtis
Mokėki džiaugtis taip,
Kaip džiaugiasi kūdikis
Ant rankų motinos
Ir prie širdies priglaustas.
Mokėki verkti taip,
Kaip verkia žemė
Nuo rudeninių darganų
Sumirkus.
Mokėki pykti ir atleisti
Už nuoskaudą,
Už sunkų žodį,
Už gėlą širdyje,
Už skausmą,
Už nerimą
Mokėk atleisti.
Mokėki juoktis
Skambančiais varpeliais,
Kaip juokiasi
Lakštingalos
Gegužį žalią,
Kai margaspalvės pievos
Medumi pakvimpa.
Tėviškės beržai
Lyg sargybiniai budi
Šalia kelio beržai,
Kai iš tolimo krašto
Vėl gimtinėn grįžai.
Jie šakom palingavo,
Sušlamėjo daina.
Ir širdim pajutai tu,
Kad esi laukiama.
Vinguriuoja takelis
Link gimtųjų namų.
Vyturėlio giesmelė
Kviečia būti kartu.
Tiktai savo gimtinėj
Šviečia saulė skaisčiau,
Tiktai motinos rankų
Kepta duona skalsiau.
Neišeik iš gimtinės,
Nepaliki beržų
Ir senos motinėlės,
Ir geriausių draugų.
