Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos
***
Parnešk saulę ir mėnulį
Per jievaro tiltelį
Volungei giedant,
Griežlelei griežiant.
Parnešk žvaigždę,
Ryto aušrą
Per ąžuolo kūlgrindą
Ūbaujant pelėdai,
Kukuojant gegutei,
Lakštingalai lakštuojant.
Žiūrėk melsvom lino akelėm
Į jievaro tiltą,
Į kūlgrindą grįstą,
Į gelsvą liepyną,
Parnešk mėnulį, saulę
Ir aušrą,
Kad medūs varvėtų,
Kad volungės šauktų
Prieš šiltą vasaros
Lietų,
Kad sedula žiedus
Barstytų
Skųsdama savo seserį
Mylimam.
--
Parnešei pilnatį?
***
O pasakoj tai po slenksčiu
Duobė žarijų
Kiekvieną einantį prarijo
Ir tik maža juoda kalaitė
Nuoširdžiai perspėjo našlaitę
Ne pasakoj žarijų duobės
Kiekvienam kely
Neperspės niekas
Ir degi ugny
Ir būk kas nori
Karalius nuogas
Trečias brolis
Medinė klumpė
Ar laimės žiburys
Į stiklo kalną ant aklos kumelės
Užjoti pasmerktas
Tiktai kvailys
Ironija
Sarkazmas
Ar pikta lemtis
O pasaka ir kasdienybė
Vienodai apdumia akis
***
Gęsta žvaigždės
Ir mėnuo nuplaukia
Pasislėpti už kiemo vartų.
Brėkšta rytas,
O rūkas palaukėj
Aidi tyliai, kyla į dangų.
Tu pranyk, rūką
Rankom palietęs,
Pasislėpki rūke lyg šešėlis.
Rytui brėkštant tu būk
Tarsi vėjas,
Mūsų paslaptį vien tiktai rūkui
Šįryt patikėjęs.
***
Sudėliok tu mane
Iš mažučių
Vitražo stikliukų,
Iš švelnių tarsi bundantis
Rytas spalvų.
Sudėliok tu mane ir
Iš šimto pirmų vyturiukų,
Ir iš saulės šiltų ir jaukių spindulių.
Tu mane sudėliok
Iš pavasario upių plaukimo,
Iš rudens lapų šėlsmo parko takuos.
Tu mane nutapyk
Gelsvo javo arimuos
Ir lelijom baltom gimto namo languos.
***
Toks karališkas
Menuetas
Skambant snaigių
Romantiškam kryčiui
Tu žiūrėk
Už jį kelios monetos
Ir keli suklupimai
Kryžium
O paskui
Kelias į niekur
Už jį būsi baisiai
Skolingas
Rankos tiesis paglostyt
Kaklą nugarą kojas
Bet jau bus per vėlu
Viską sniegas užklojęs
