Gražina ČEKAVIČIENĖ. Kaip sutaupyti šimtą eurų. Nekompensuojama profilaktika

unsplash.com nuotr.

Kūrybos laboratorija
Nustatymai

Humoreskos

Kaip sutaupyti šimtą eurų

Vyras tikrino šeimos pajamų ir išlaidų knygą. Aš kiurksojau kitoje stalo pusėje, pasirengusi atsakyti į jį dominančius klausimus. Netrukus išgirdau:

– Žiemą sesers jubiliejui skirta 200 eurų. Jie nepanaudoti?

– Kaip čia pasakius. Prisimeni, žiemą nevykome jos pasveikinti, nes buvo karantinas. Pasveikinome vasarą. Sutaupiau 100 eurų.

– Nesuprantu.

– Žiemą gėlės brangios. O vasarą jos nieko nekainavo, nes žydėjo mano nuostabios azijinės lelijos. Atsimeni, kaip visi aikčiojo, uostė, o po to spalvotom nosim atrodė lyg indiškos šventės dalyviai.

– O mano brolio jubiliejus pavasarį?

– Skyrėm ir jam 200. Tačiau tas pasipūtėlis net nepakvietė. Nebuvo pasibaigęs karantinas...

– Tas giminės karantinas tęsiasi jau 40 metų. Gerai. Na, liko 200. Bet pajamų skiltyje jų nesimato.

– Pamiršai mūsų nepagrįstai pamirštą papildomą jubiliejų. Ten ir nukeliavo tie grašiai.

– O žiemos 100?

– Nusipirkau suknelę. Ko žiūri piktai? Su 50 procentų nuolaida. Pamiršai, kad laukia dar vienas jubiliejus, pats svarbiausias, o padorios suknelės neturiu.

Vyras supyko:

– Tai gal už brolio jubiliejaus sutaupytus tuos 200 man reikėjo įsigyti naują padorų kostiumą? Nesvarbu, kad be nuolaidos.

Labai išsigandau. Pakilau nuo kėdės ir pribėgusi prie vyro, sušukau:

– Pažadėk, kad nepirksi naujo padoraus kostiumo.

– Bet kodėl? – apstulbo vyras.

– Supranti, suaugusiam vyrui šventinis kostiumas reikalingas dviem atvejais: pirmą kartą – kada veda, o...

– Kada skiriasi, – nusikvatojo vyras.

– Kada užbaigia žemišką kelionę, – palingavau galvą.

Jis surimtėjo, o aš grąžinau prie skaičių pagirdama save:

– Vis dėlto 100 eurų sutaupiau.

 

Nekompensuojama profilaktika

Beprotiška kaitra, nesitraukianti pandemija, mitais apaugusi vakcinacija tarsi koks išgertas neigiamų emocijų kokteilis paveikė ir mane. Ir visus kitus: nuo viršūnėlių iki šaknelių. Kur pažvelgsi – susiraukę žliaugiantys prakaitu veidai, piktai aplojantys besikreipiantį į juos kultūringą pilietį. O rugpjūtį nelauktai atvėso. Nudžiūvo prakaitas, pradėjo lyti, bet visuotinė neigiama vidinė būsena tarpo toliau.

Pradėjo streikuoti sveikata, ją lėtai graužė vasaros kaitra ir savanoriškas lažas. Paskaičiavau, kad pagirdyti vienam trokštančiam bulvių kerui reikėjo puskibirio vandens, kurį teko tempti iš šulinio. O kur kiti nelaimėliai? Rugpjūtį rytais mėšlungis pradėjo sukti raumenis, sėdimasis nervas šokdino dešinę koją, tad paskambinau į registratūrą. Balsas arogantiškai leptelėjo, kad gydytojai vasarą atostogauja, o pasiūlius pavaduojantį liepė kreiptis į priėmimo skyrių.

Laužiau galvą, ką daryti? Atsakymą padiktavo televizoriaus reklama, ištarusi išganingą frazę „pasitarkite su gydytoju ar vaistininku“. Nėra gydytojo, bet yra vaistininkas. Keliauju į vaistinę.

Vaistinė pasitiko tokia preparatų gausa, kad nejučia prisiminiau sukurtos epigramos eilutes: „Vaistų daugiau negu ligų / Užmuškime ligas kiekiu.“

Išklausiusi mano anamnezę, vaistininkė pakėlė smilių į viršų ir nustatė diagnozę. Nustačiusi ėmė krauti dėžutes ant prekystalio. „Mineralai“, – trumpai paaiškino. Suskaičiavau, kad paskyrė beveik dešimtadalį Mendelejevo lentelės. Piniginė, tūnanti rankinėje, suprato, kad nuolaidų nebus ir perspėjo neišlaidauti. Paskui mineralus pradėjo rikiuotis vitaminai: A, B su skait­menimis, C, D su skait­menimis, E, P ir kiti. Piniginė visai pašėlo. Pliaukštelėjau per rankinę, o vaistininkė, pastebėjusi piniginę raminantį gestą, patarė įsigyti dar ir raminamųjų, nors mano diagnozę įvardijo kaip profilaktiką. Paaiškino, kad rekomenduojami preparatai greičiau įveiks ligą, kuri jau tyko savo aukos (suprask – tavęs).

– Bet kodėl sergu profilaktika? – žiojausi paklausti.

– Perkate ar..?

– Ne. Palauksiu, kada profilaktika bus kompensuojama.

– Ji nebus kompensuojama, nes nepatenka į ligų sąrašą.

– Tai kokiu terminu ji įvardijama?

– Tai priemonių visuma, kurias vartojant stengiamasi išvengti ligų. Pavyzdžiui, vitaminai, mineralai ir t.t.

– Bet gal mano organizme pakanka mineralų, reikėtų atlikti biocheminį kraujo tyrimą...

– Tai kreipkitės į gydytoją. Kitas...

Nuleidusi nosį išsliūkinau iš vaistinės. Tų dėželių su siūloma profilaktika turėjau dar pusę stalčiaus, nes praėjusio jubiliejaus proga gavau jų didelį kiekį. Žiemą ir pavasarį vartojau. Ar padėjo? Į klausimą galėjo atsakyti kraujo tyrimas. Palauksiu žiemos.

Gražina ČEKAVIČIENĖ
Jonava

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas