Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos
Šiaudinis paukštelis
Tarsi žalčio puta
Spinduliais nutvieksta
Stovi aikštėje
Eglė gražuolė.
Paslaptim apgaubta,
Žvaigždėmis nusėta
Seka pasakas miesto vaikams.
Su vaikystės takais
Kurgi tu pradingai,
Žaliaskare, mažoji eglele?
Vėl sugrįžkim kartu
Į senuosius namus,
Stebuklingas vaikystės medeli.
Apsnigtu takučiu
Ant tėvelio pečių
Atlinguodavai skelbti Kalėdų.
Kambary paruošta
Tau garbinga vieta
Ir kuklučiai širdingi parėdai.
Aš skubėjau labai
Ir karpiau, klijavau
Tau papuošti
Šiaudinį paukštelį,
Kad giedotų linksmai
Ir skrajotų aukštai,
Plasnodamas aukso sparneliais.
Už langelio naktis,
Kambary paslaptis,
Pirštai laužo
Baltutę plotkelę.
Nuostabi dovana,
Kai prie stalo šeima
Pasitinka Kalėdų stebuklą.
Bet lėkštelė viena
Nei pilna, nei tuščia.
Byra ašaros senai močiutei.
Jos sūnelis toli
Ledjūrės pakrašty
Gal neturi kąsnelio duonutės.
Kai suminga visi,
Baltame kambary
Užgieda šiaudinis paukštelis.
Per upes ir marias
Ir ledines jūres
Šlovina Dievo vaikelį.
Bet pagelto spygliai,
O vaikystės takai
Tik sapnuos
Basom kojom bėgioja.
Augo metų kupra,
Jūsų daug nebėra
Ir išskrido šiaudinis paukštelis...
Bet Kalėdų nakty
Jeigu nori –
Širdimi išgirsti giesmę
Vaikystės paukštelio.
