Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos
***
Nuo lopšio lingės,
Nuo balanos gadynės,
Iš protėvių skobnių,
Iš drobių rietimų,
Juostų, prijuosčių,
Audimo raštų,
Maldaknygių, elementorių,
Nuo pasaulio sutvėrimo
Iki šių dienų
Keliauja žodis piligrimų taku.
Tie patys žodžiai,
Tarsi broliai,
Prigludo vienas prie kito.
Tiek daug draugų!
Brolių, sesių, pusseserių, pusbrolių –
Viena bendra šeima.
Graži, darni giminė
Ir tik viena vienintelė mama –
Gimtoji kalba.
Apgobia rankom ir širdim
Ir, tarsi iš gausybės rago,
Liejasi žodžiai.
Eilėraščiai, dainos, giesmės ir maldos
Gimtą kalbą saugo.
Su bočių klumpėm,
Su piligrimų vyžom
Į kalbos namus sugrįžom.
Ėjo žodis
Nuo Mažvydo, Būgos,
Donelaičio laikų
Poškos baublių
Daug kelių...
Jais žodis ėjo
Knygnešių takais
Diena ir nakčia
Vis paslapčia
Gyvas gimtas žodis
Per žmones į gyvenimą ėjo.
Daraktoriai,
Knygnešiai
Gerą sėklą sėjo.
Per brastas, per purvynus,
Per tamsiausius brūzgynus
Kojom žaizdotom
Per ugnį, per vandenį brido.
Pečius slėgė kančia ir našta,
Kryžmi žaibai žymėjo kelią.
Judai, it gyvatės, šnypštė.
Juodas debesis
Slinko pro ausis.
Ryžtas ir narsa – kelrodė žvaigždė
Sutramdė pagiežos
Ir priespaudos rykštę.
Aušo laisvas rytas. Išaušo.
Nušvito šviesa.
Gyvas gimtas žodis
Pasibeldė į ausį,
Dabar visi jo klausos.
***
Iš visų pasviečių,
Iš tolimiausių kraštų,
Iš gimtųjų vietų:
Žuvinto, Čepkelių,
Kamajų, Vištyčio,
Tauragės, Ukmergės
Suskrido paukščiai –
Ištisa faunos juosta.
Skrydyje surašytos mintys,
Prasminga tarpusavio kalba.
Ateities planai,
Darbų gausa ir tikslai:
Po šapelį, po žabelį,
Po šakelę, po lapelį
Dėjo sudėjo, krovė sukrovė
Didžiulį platų lizdą.
Padarė erdvią gūžtą,
Kad galėtų visi susigūžti
Vietoj toj pačioj.
Darniai, visi drauge
Paukšteliai čiulbuonėliai
Žino, reikalas kame:
Čia galės pasidžiaugti,
Galės pailsėti ir pakalbėti,
Galės pačiulbėti savais balsais,
Kad visas kraštas skambėtų
Savo širdies kalba
Nuo tarpusavio šnekų,
Nuo skardžių giesmių.
Čia jų gimtinė,
Čia jų tėvynė,
Čia jų šalis Lietuva,
Čia jų ir gimta kalba.
