Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos
***
Ant smilgos suvertos
Buvo žemuogės.
Tarsi karoliai.
Dabar nei smilgų,
Nei žemuogių...
Anei karolių.
Suklupęs vėjas
Meldžias įdienojus
Žaliam jaunučiui
Vasarojui.
Po želmenis vis laigo
Stirnos ilgakojės.
O tu nei stirna
Anei ilgakojė.
Nei želmenų tau,
Nei žalio vasarojaus.
Dabar tiktai
Rožančius
Tarsi vasaros
Karoliai.
Suklupus tu meldies,
Nes nežinai,
Koks bus rytojus.
Nes nežinai,
Ar bus rytojus.
Gal tu atgimsi
Smilga,
Žemuoge
Ar vasarojum.
Gal bus suvertos žemuogės
Ant smilgos...
Tarsi karoliai.
***
Ko nori, kad nurimtų siela?
Audros prie Nemuno su sakurom?
Užkilt funikulieriumi į kalną?
Nostalgiškai pamot ranka virtinei gervių?
Apsiaust visus gėriu ir meile?
Suprast – gyvenimas yra palaima!!!
***
Lietus?
Negi Laisvės alėjoj
Lyja lietus?
Aš maniau,
Kad tyliai srovena fontanas,
Taškydamas savo purslus.
Lietus?
Negi Nemuno saloj
Lyja lietus?
Aš maniau, kad tik
Sakuros baltos
Tyliai niūniuoja
Meilės žodžius.
Baltos gulbės...
Sakuros baltos
Tarsi nuotakos
Skleidžia skėčius.
Lyja!
Tikrai lyja!!!
Kaune lyja
Meilės lietus!
***
Ganau savo šokančius
Debesis,
Šokinėju su vėjais visais
Per vaivorykštės juostą.
Vasara vienmarškinė...
Palaidas kasas vėjai
Plaiksto
Lyg mano dienas
Gyvenimo brizas.
Nebijok.
Ne tokia aš jau ir
Vėjavaikė...
Jau peršokau visas klases,
Kreida nupieštas ant
Kiemo asfalto.
Jau buvau tavo
Nebaigtos knygos herojė,
Kuriai tereikėjo tavo šilumos,
O ne apgaulės.
Kuriai tereikėjo brangakmeniais spindinčio tavo
Vardo,
Dar lig šiol vis išblaškančio mano debesis,
Kuriuos turiu ganyti,
Kad nejausčiau vienatvės.
***
O gal tu būk mano
Trečias brolis,
Gaunantis visą karalaitės ranką
Ir pusę karalystės,
O aš būsiu tavo
Našlaitėlė sesuo,
Velėjanti žlugtą
Mėnesienos šviesoj,
O paskui balinanti drobes
Baltuose laukuose,
Gal rūkui kylant
Ar laumių kerams
Klaidinant.
Juk taip šviesu,
Kai pusėj karalystės
Vėjyje plazda baltos paklodės
Ir balti marškiniai,
Nesutepti kraujo lašu
Iš kraujo putos.
Ukrainai
Tau linkiu aš tylių vakarų
Ir rytų be sirenų kaukimo,
Ir be šūvių,
Ir be tankų liepsnos,
Ir be bombų sprogimo.
Tau linkiu aš bebaimės nakties,
Kad ne skausmas,
O aistros vien švelnios užgimtų.
Kad prigludę prie tvirto peties
Švelnumu tyros sielos alsuotų.
Kad nebūtų mirties ir tamsos,
Kad vos gimę taika tik kvėpuotų.
___
Tau linkiu palaimingos tylos
Ir akių, kurios
Laisve šypsotųs.
