Gražina DAUGINIENĖ, Vilnius

Kūrybos laboratorija
Nustatymai

Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos

Apyaušrio tyloj

Apyaušrio tyloj
prisiminimų vieškeliu
išeisiu

kur praviri langai
kvepiantį sodo baltumą
geria

o prieš saulės tekėjimą
skamba plakamas dalgis
ant medinio prieklėčio

ir lenkia galvas žolynai
nuo rasos lašelių
apsvaigę…

----------
Apyaušrio tyloj
akimirkas trapias
išbarstė laikas

 

Smilga

Šalia tako per kopas,
skalaujamas Baltijos,
smilga siūravo nuo vėjo.
Ne žydrynė padangės,
ne galybė bekraštė,
tik ji mane pakerėjo.

Gena vėjas į krantą
jūros bangą putotą,
kopas užlieti grasina.
Mažą smilgą nuplovus
amžinai paskandinti
gelmėse gintarinėse.

O kai jūra nurimus
švelniai ošia pakrantėj,
ant bangelių žuvėdra supas.
Vėlei glaudžias prie kopos
vieniša lyg našlaitė
smilga, audroj nepalūžus.

 

Pilkoji valanda

Už lango sutemos –
pilkoji valanda.

Iš lėto grimzta laikas.
Nurimusia širdim
takais prisiminimų vaikštai.
Miražais žėri praeitis,
svajonės lanko baikščios.
Sugrįžta prarasta viltis.
Pilkoji valanda.
Metas rašyti laiškus –
žodžius neiškalbėtus.
Tegu minčių sparnais jie skris
erdve, žvaigždėm nusėta,
ir pasiliks kitoj širdy.

Pilkoji valanda –
akimirka trapi.

 

Ilgėjaus...

Ir pilką rudenio dieną,
ir vakarą šaltą žvaigždėtą
aš vasaros sapno ilgėjaus...
Takelio per kopų smėlį,
ošimo jūros bekraštės,
šilto rugpjūčio vėjo,
erškėčio, vėlai pražydusio.

 

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas