Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos
Sukurk mane
Sukurk mane
Iš naujo.
Iš žiemos
Šalčio, darganos,
Negailestingo
Vėjų kirčių,
Gyvybę žudančios
Šalnos.
Sukurk iš to,
Kas rodosi
Bevertis
Ir užmirštas
Po laiko dulkėm.
Sukurki tokią,
Kokių nebūtų
Pilnos kertės.
Iš nieko sudėliok
Ir bučiniu
Atburki.
Vakaras
Nutyla miesto bruzdesys,
Tik pievoje žiogai įsismarkavę.
Prisiglaudžia pavargęs liūdesys
Visų pikantiškų sapnų neišragavęs.
Pasineriu į patalą ir
Ežerą bandau įsivaizduoti,
Bet nežinau, ar man pavyks
Mintis į sapną užkoduoti.
Spanguolynas
Braido ruduo po liūliuojantį raistą.
Ieško nutilusios muzikos.
Užverstos natos, lizdai ištuštėję,
Tik vėjo ūžavimas.
Braido ruduo po liūliuojantį raistą.
Spalvina uosį, barsto jo lapais taką.
Ir netikėtai ant žemės randa
Rausvą rubino akį.
Bando šalna pakąsti –
Ji dar labiau raudonuoja.
Braido ruduo po raistą.
Spanguolynais raistas liūliuoja.
***
Kai dieną vakaras pavogs,
Į nakties gelmę nusineš,
Žvaigždė pro langą tau nusišypsos,
Žinok, ji nuo manęs.
Ir tik lietus, lietus, lietus,
O šypsenos nė trupinėlio.
Tik nesakyk – gyvenimas kartus.
Nesielvartauk, jei pėdsakų
Nėra ant smėlio.
Ir negalvok, kad ta žvaigždė melavo.
Jai tik sutrukdė juodas debesis.
Ji ašaromis krito ant palangės tavo.
Ir prašė patikėt ir išklausyt.
Aš mama
Taip neramu.
Blaškaus
Kaip kregždė,
Nujaučianti lietų.
Tik nenumuškite
Pastogėje lizdų,
Tegul kregždžiukai
Ramūs miega.
Tegul vaikai
Namo sugrįžta,
Kad pasimirštų
Alkanas laukimas.
O nerimas į
Skutelius suplyštų,
Kai slenkstį
Peržengę apsikabinam.
Svajonių tiltai
Svajonių tiltai pakelti,
Kad baltas laimės
Burlaivis praplauktų.
Širdies krantinėje
Suoleliai vieniši,
O šitaip norisi, kad
Lauktų
Lauktų
Lauktų.
