Gražina DAUGINIENĖ, Vilnius

Kūrybos laboratorija
Nustatymai

Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos

Čia atėjom

Čia atėjom,
iš čia ir išeisim,
smiltele sugrįšim atgal.
Skins kiti šitos žemės vaisių,
ir šilto, ir šalto ragaus.

Vėlei puošis
nuometais obelys,
bitės rinks nektarą žiedų.
Gal tada daigeliu rasotu
saulei tekant pažvelgsi tu.

Geltonuos
palei kelią klevai,
gervių voros į pietus trauks.
Gal liūdėsi kartu su visais
to rudenio laiko skaidraus.

Virš pusnynų
pralėks viesulai,
ir keleivis neras namų.
Gal jam kelrode tapsi žvaigžde,
sužibusia tarp debesų.

Čia atėjom
tik pasisvečiuoti,
užsibūti ilgai nevalia.
Siela veržias į amžinus plotus.
Mūs akimirka žemėj trumpa.

 

Nusimeskime kaukes

Nusimeskime kaukes –
vaidinimas baigės,
jau šviesos užgeso.
Nebereikia būti geriems,
gražesniems, negu veidrodis rodo,
ir po šypsena kančią paslėpti,
kai aplanko sielvartas juodas.

Ir suprasim tada,
kokia laimė būt savimi, –
be grimo, be perlų dirbtinių.
Eiti ten, kur veda širdis,
be nuorodų ir patarimų.
Gal į gyvenimo paraštę,
o gal romanų rašyt?

Kiek galimybių prarasta...

Gal nevėlu ištaisyt
klaidas, kurių prisivėlė
per skubėjimą
ir pašėlusį norą pirmaut?
Tik tas laikas tarytum vėjas,
nei pavysi tu jį,
ar prašysi palaukt.

 

Tėviškei

Išvaikščioti takeliai,
upokšniai išbraidyti,
ir gervuogės pašešupy
išskintos jau seniai.

Ten niekas nebelaukia
su žiburiu prie vartų
sugrįžtančių per darganą
rudeniais vakarais.

Tik vieškelis senasis,
žilvičiais apsikaišęs,
dar mena mūsų pėdas,
įmintas čia kadais.

Gal vėjas, tas benamis,
palaukėmis atskriejęs,
brangiausių žodžių aidą
Iš tolumų atneš?

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas