Aldona SABONYTĖ-KAZLAUSKIENĖ, Alytaus r.

Kūrybos laboratorija
Nustatymai

Iš „Bičiulystės“ bičiulių  kūrybos

Pavasaris

Skamba pavasario juokas
Tartum gyvasis šaltinis.
Pirmosios gėlės šoka
Ant bundančios
Žemės krūtinės.
Širdys nusimeta gruodą,
Pumpuru pirmu ištrykšta.
Palikusios tuštumą juodą
Bėga į pievas jaunystės.
Pamiškės pilnos žibučių,
Mėlynos ugnys liepsnoja,
O iš padangės skambučiai
Vyturio krenta po kojom.

 

Minu taką

Turtinga aš
Savam pasauly,
Beturtė žemės glėbyje.
Užtenka man
Po saule saulės
Ir kieto grumsto kelyje.
Apsvaigusi nuo liepų kvapo,
Lyg nuo brangiausio vyno,
Minu aš savo ilgą taką
Per žemės tankumyną.
Ir nežinau,
Ar aš laiminga...
Kaip laimę kas supranta.
Gal tiktai
Siauro liepto stinga
Pasiekti naują krantą.

 

Merkys

Merkys vis plėšia vagą
Per Dainavos dirvoną.
Vakaro saulėj dega
Banga karštai raudona.

Ir plauna basas kojas
Piliakalniui seneliui,
O volungės kvatojas,
Keleiviui rodo kelią.

Per žalią pievos žolę
Ir pro beržyno guotą,
Pro šiltą bebro guolį,
Pro ąžuolą šakotą.

O ant Merkinės kalno
Kadais pilis stovėjo.
Ji gynė nuo kryžiuočių,
Nuo pilko šiaurės vėjo.

 

Grįžtu iš begalybės

Dar noriu šitiek daug –
Tiesos ir amžinybės.
Dar aukščio jausmas
Mano širdžiai svetimas.
Galaktikom grįžtu iš begalybės
Ir rytmečio rasa
Vėl nusiprausti pratinuos.
Ištroškusi šviesos –
Geriu padangės mėlį
Ir saulės spindulius
Susižeriu į saują.
Ištroškusi vandens –
Pagaunu šaltinėlį
Ir visą jį
Lig dugno išragauju.

 

Sugrįžimas

Išsakai savo mintį
Ir daros lengviau.
Kitai minčiai
Vieta atsiranda.
Išeini ant kalvos
Ir matai daug toliau,
Tavo žvilgsnis
Lyg paukštis skrenda.
Liečia mišką,
Palaukę ir taką,
Ir upelio
Vingiuojantį siūlą.
Ir girdi, lyg kažkas
Tyliai šneka
Ir sugrįžti
Į tėviškę siūlo.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt