Aldona SABONYTĖ–KAZLAUSKIENĖ

Kūrybos laboratorija
Nustatymai

Iš „Bičiulystės“ bičiulių  kūrybos

Virpa tolumos

Padūmavusios tolumos virpa,
Tartum rasos ant beržo šakų.
Liepų kekės,
Medonešiu tirštos,
Ir gegutės graudus toks kū-kū.
Kažkaip švelniai paglosto krūtinę
Ir nubėga
Širdin takeliu.
Ir einu,
Lyg iš naujo užgimus,
Su žydėjimu
Lauko gėlių.

 

Tavo ašaros

Aš ir šiandien
Jaučiu tavo ašaras.
Metų ilgesį –
Juoką jaunystės.
Vis menu
Tą pražydusią vasarą,
Kai žiogai
Vakarais linksmai krykštė.
Išsiskirti tada nemokėjome,
Vis atrodė –
Kažko nepasakėme...
Tirpo žodžiai
Nubėgančiam vėjyje,
Lyg vidurnaktį
Degančios žvakės.

 

Rusnė

Skirvytės pakrante einu,
Bučiuoju širdim marių vėją.
Kiek likę brangių čia žmonių,
O kiek į kapus jau išėję.

Ir ieškau dar metų savų,
Į gatvių plytas įrašytų...
Menu gelsvus žiedus klevų,
Kurie nužydėję vis krito.

Pakalnė, lyg sesė brangi,
Į Kuršių marias vis skubėjo.
Žuvėdrų daina nuostabi
Sutiko ir išlydėjo.

 

Pabūk

Pabūk laisva,
Nesuvaržyta pažadų.
Nei priesaikų,
Nei žemiškos rutinos.
Pabūk kaip upė,
Išsiliejus iš krantų
Per potvynį pavasarinį.

Pabūk daina
Be žodžių, be natų.
Lakštingalos ar vyturio,
Ar vėjo...
Pabūki tuo man
Šiandien tu,
Kuo nieks pabūt
Dar negalėjo...


Tyra sąžinė

Sustoju ant kalvos,
O taip sunkiai lipau...
Ir nesuku galvos,
Kad ilgai užtrukau.
Gyvenimo taurė
Kol kas neišgerta,
O norisi turėt
Dar širdyje kažką,
Kas žadintų viltis,
Kas žodį dovanot,
O po žiemos pilki
Beržai imtų dainuot...
Žinau, kad taip ir bus,
Nuo amžių taip yra,
Jeigu esi žmogus
Su sąžine tyra.

Aldona SABONYTĖ–KAZLAUSKIENĖ
Alytaus r.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt