Poezijos kūrėjų bendrystės popietė

Šventės dalyviai: poezijos kūrėjai, dainininkai, muzikuotojai...

Kūrybos laboratorija
Nustatymai

Rita MOCKELIŪNIENĖ, Šakių r.

Jurbarke, viename iš buvusių dvaro rūmų sparnų įsikūrusiame krašto muziejuje, vyko poezijos kūrėjų bendrystės ir pasibuvimo popietė. Tai buvo jau antroji kraštiečių, draugų kūrėjų šventė „Iš širdies į širdį“, sulaukusi svečių iš visos Lietuvos.

Jie, šių susitikimų idėjos autorės Vilijos Dobrovolskienės sukviesti, atvyko iš sostinės, Kauno, Elektrėnų, Raseinių rajono Ariogalos, Šakių. Susirinko ir Jurbarko „Švieselės“ bei Neįgaliųjų draugijos klubo „Versmė“ literatai. Abiem šiems literatų klubams vadovauja Onutė Čirvinskienė. Muzikinius kūrinius dovanojo Jurbarko rajono savivaldybės mero pavaduotojas bardas Saulius Lapėnas ir choras „Gimtinė“ iš Kauno.

O. Čirvinskienė, pasidžiaugusi, kad jųdviejų su Vilija svajonė kasmet susiburti tampa gražiu išsipildymu, pakvietė jurbarkietį Seimo narį Ričardą Jušką uždegti šventės žvakes. Ir nuo jų liepsnos, ir nuo susirinkusiųjų pakilaus nusiteikimo, pasak Onutės, tapo šviesiau ir šilčiau.

Renginio vedėjos vairas perduodamas Vilijai, kuri supažindina visus su viešniomis, poetinės minties tvėrėjomis. Skaitomos eilės, klausomasi dainų, iškalbami padėkos žodžiai: Onutei ir jos klubui – už draugystę, muziejui – už svetingumą.

Kitoje šventės dalyje V. Dobrovolskienė (Vasaros Dukraitė) ir Regina Palevičienė (Karilė Verdenė) pristatė jųdviejų ir a.a. Aleksejaus Šišovo (Lioniaus) tik prieš porą dienų iš spaustuvės atsiimtą knygą „Laikini, bet mylėję“. Tai šviesaus atminimo ir pagarbos išlikimo pavyzdys. Karilės Verdenės žodžiais tariant: „Bet aš žinau / dar vis tave turiu / tik tiek kiek leidžia atmintis turėti.“

Kokio talpaus atminties indo esama. Kokio gyvo. Spalvoto. Beje, iliustraciją knygelės viršeliui sukūrė bendraautorė Karilė.

O. Čirvinskienė kviečia savo eilių paskaityti „Švieselės“ ir „Versmės“ kūrėjus.

Neprailgsta bendravimo valandos. Priešingai – lyg vėjui pūstelėjus tirpsta bičiulystės akimirkos. Todėl neskubama išsiskirti. Pakvimpa kava, kuždamasi, šnekučiuojamasi... Puiki proga pasižvalgyti po neseniai suremontuotą autentišką puošnaus medžio dekoro XIX a. statinio interjerą, dirstelti į naujas stacionarias ekspozicijas, pasakojančias apie viduramžių kovas, Pieštvės pilies šturmą, Jurbarko miesto ir dvaro istoriją bei kultūrą. Tai taip pat galimybė pamatyti XIII–XV a. kryžiuočių ginkluotę ir XIX a. dvaro kostiumų kolekciją, ekspoziciją, skirtą Jurgiui Baltrušaičiui – poetui, vertėjui, diplomatui.

Kol bendraujama, fotografuojamasi, pro atviras dvarvietės šiaurinės oficinos duris vėjas šliūkšteli ką tik lietaus nupraustos šalimais augančios baltosios akacijos aromato gurkšnį. Tarsi paliudijimą. Išsiskirsim, pasiimdami saldų buvimo draugėje skonį. Išsiskirsim, bet tik ligi kito sužydėjimo.

 

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt