Aldona SABONYTĖ-KAZLAUSKIENĖ

Kūrybos laboratorija
Nustatymai

Iš „Bičiulystės“ bičiulių  kūrybos

Lyg miražas

Dažnai jaučiuos
Lyg valtis,
Išmesta į krantą,
Be vairo ir be burių,
Vidury nakties.
Ir daug, ir taip mažai,
Atrodo, dar gyventa...
Visai neliko praeities.
Lyg netikri sapnai,
Pilkom spalvom tapyti,
Tie mėnesiai, tie metai –
Miražas nebūties...
Žinau, tikrai jie buvo,
Nes pėdsakai matyti –
Obelžiedžiais jie blanksta
Ir krenta ant peties.


Vandens lašas

Nusiplaunu kojas
Dubury upelio,
Į pakrantę bangą
Nuneša srovė.
Toksai ilgas, ilgas
Vandens lašo kelias,
Neša jį į dangų
Mėlyna erdvė.
Supa jį ant rankų
Žalias klevo lapas
Ir ramunės žiedas
Prausiasi ryte.
Vilgo savo veidą
Pilkas lauko takas,
Glaudžia laumės juosta
Padangių skliaute.


Panemunė

Svajone, lyg rūku apsisupus,
Išeinu aš į Nemuno klonius.
Čia ant smėlio
Bangelė suklupus
Švelniai glosto
Akmenėlio šonus.
Ir nunyra
Į Nemuno gelmę,
Lyg mintis
Į visatos lobyną.
Ir bandai
Pasigaut savo laimę,
Lyg nesuprastą
Žodį žodyne.


Lino žiedas

Kelia lino žiedą
Juodas žemės grumstas.
Per padangę rieda
Debesėlis drumstas.
Ir staiga paskęsta
Jūroj mėlynumo.
Galo anei krašto
Tų laukų platumo...
Mėlyna aplinkui,
Net paskausta akys.
Lino žiedui tinka
Trapumas plaštakės.


Tai gal tu

Vidutei

Tai gal aš į tave įsibroviau,
Tai gal tu į mane – nežinau.
Tik jaučiu tą gyvenimo srovę,
Kuri paliečia širdį dažniau.

Tik matau tą vingiuojantį taką,
Kuriuo eiti norėčiau kažkiek.
Gerti švelnų akacijų kvapą
Ir žmogum, ir pasauliu tikėt.

Tai gal tu vis paleisti nenori
Iš minčių, iš svajonių šviesių.
Tai gal aš, lyg dangaus meteoras,
Nors nebūčiau šalia, vis esu.

Tie gyvenimo toliai bekraščiai
Su tavim, su manim vis kartu.
Ir vis tiek, ir vis tiek aš surasčiau,
Kur nueitum, bebūtum kur tu.

Aldona SABONYTĖ-KAZLAUSKIENĖ
Alytaus r.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt