Ačiū žemei

Kūrybos laboratorija
Nustatymai

***

Atėjo laikas, kai žemė atsiskaito su žmogumi. Atsilygina už tamsias naktis, už apsiblaususį dangų, už speigą, už pavogtą saulę.

Atėjo laikas, kai žemė pasipuošė nuostabiausiais rūbais. Kiek žiedų pravėrė akis, kiek kvapų kutena nosį, kiek daug žalumos. Visu grožiu sutvisko bijūnai. Jų rausvi, raudoni, balti žiedai neleidžia ramiai praeiti pro šalį. Kaštonai išbarstė žiedlapius. Lyg baltas sniegas nuklojo žemę. Kiekvienas augalas atskleidžia, kiek jis išaugo, subrendo, suvešėjo. Ypač akį patraukia akacijos – ir dideli, ir mažieji medeliai pasipuošė baltais nuotakų rūbais. Pakelės iš tolo švyti. Baltosios akacijos nusvarino žiedų kekes, kurias glamonėja prabėgantis vėjelis. O dangus virš jų žydras, pasipuošęs baltais kuk­liais debesėliais, lyg nuotakos šydas apgaubia žemę.

Tai gamtos dovana mums, žmonėms. O žmonės jaučia tą švytėjimą, stengiasi neatsilikti, papuošti save, savo kraštą.

Juodkrantė turi daug nuostabių vietų. Dabar prisidėjo dar viena. Tai smėlio skulptūros, per kelias dienas išdygusios bažnyčios pašonėje, neleidžiančios nesustojus pralėkti keliu.

Daug gali darbščios žmonių rankos. Jos iš molingo smėlio nulipdė tris skulptūras, skirtas šiam kraštui. Darbavosi trys vyrai: lietuvis, latvis, ukrainietis. Šiuo metu tai daug ką pasako. Pasirodo, net smėlis gali sutverti rūmus, bokštus, nuostabius žmonių veidus. Smėlis byloja šio krašto istoriją, primena praėjusius laikus. Gamta įžiebė žmonėse meilę grožiui, parodė, kaip reikia suvienyti širdis bendram darbui. Susirinkusieji prie smėlio skulptūrų dėkojo už įkvepiančias idėjas ir nuostabius darbus menininkui Albertui Danilevičiui, visiems, kurie palaikė, parėmė, kartu džiaugėsi.

O netoliese augančios dvi išlakios akacijos savo šakomis, šaunančiomis į dangų, lengvai šiureno baltas žiedų kekes, nusilenkdamos žemei ir žmogui.

Aldona BALSEVIČIENĖ
Juodkrantė

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt