Aldona RAIŠIENĖ, Kupiškio r.

Kūrybos laboratorija
Nustatymai

Iš „Bičiulystės“ bičiulių  kūrybos

Kaimo saulėlydis

Liūdi mažos trobelės,
Tylios gražios sodybos.
Jau užžėlę takeliai,
Nebegirgžda svirtis,
Tiktai tyliai dar ošia
Žali kiemo berželiai,
Žydi lauko aguonos,
Kelia galvą usnis.

Šeimininkai atgulę
Į smėlėtą kalnelį,
O vaikai ieško laimės
Po turtingas šalis.
Šiaurys vėjas barbena
Į trobelės langelį
Ir nedrąsiai klebena
Užrakintas duris.

Mano gimtąjį kaimą
Jau saulėlydis gaubia.
Gal ir vardas išnyks
Iš gražiausių vardų?
Tiktai beržas palinkęs
Šalia tolimo kelio
Vis dar tiki ir laukia:
Gal ateis?.. Gal sugrįš?..

 

Dar ne laikas...

Dar ne laikas išeit,
Dar pabūki,
Kol alyvos palangėj
Baltus žiedus linguos.
Kažkas tyliai dar sako:
„Palauk dar truputį.
Dar ne laikas išeit,
Dar sustok.“

Atsigręžk... Juk gyventa,
Svajota, mylėta.
Ir suklupta ne kartą
Skaudžiai.
Vėl pakilta, vėl eita.
Pasisemta stiprybės iš žemės,
Kai tiek metų joje
Gyvenai.

Nenuspėjamas laike,
Dar sustok valandėlę,
Neskubėki „sudiev“ pasakyt.
Dar ne laikas išeit,
Dar alyvos padangėj
Baltuoja
Ir saulutė dar teka
Kasryt...

 

Sidabrinis lietus

Nužydėjo geltonos purienos,
Ežere jau užmigo lelijos.
Nuskubėjo tolyn mūsų dienos,
Sidabrinis lietus jau nulijo.

Jau nuplukdė sraunieji upeliai
Pirmą meilę, svajones gražiausias,
Tik palinkusio gluosnio šakelę
Atminimų vainikan įausim.

Neliūdėk, kad nežydi purienos,
Negailėk, kad užmigo lelijos.
Neskaičiuokim, kiek metų praėjo.
Sidabrinis lietus tik nulijo.

 

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt