Kaišiadorys. Mes dar ir dar dainuosim...

Kaišiadorių rajono neįgaliesiems šventiniu laikotarpiu netrūko progų susirinkti.

Bendruomenės balsas
Nustatymai

Jonas Katkevičius rašo apie tai, kaip šventinį laikotarpį paminėjo Kaišiadorių rajono neįgaliųjų draugija.

Prieššventinė vasario savaitė buvo gausi įvairių kultūrinių įvykių. Ko gero, daugiausiai jų vyko Kaišiadorių socialinių paslaugų centre. Vasario 13 dieną Kaišiadorių rajono neįgaliųjų draugiją aplankė Seimo narė Laimutė Matkevičienė. Ji ne tik domėjosi draugijos veikla, bendravo su tarybos nariais, bet ir atvežė dovanų – Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečio proga pirmininkė Stanislava Globienė gavo proginį atminimo ženklelį, o tarybos moterims ir aktyviausiems draugijos nariams buvo įteiktos valstybinės vėliavos. Vėliava buvo įteikta ir buvusiai ilgametei draugijos pirmininkei Elenai Varkalienei.

Kaip niekada linksmai buvo išlydėta žiema per Užgavėnes. Neišdildomų įspūdžių paliko Lietuvos 100-mečio minėjimas ir koncertas, kurį organizavo Lietuvos aklųjų ir silp­naregių sąjungos Kaišiadorių filialo vadovė Aušra Griesienė, Kaišiadorių rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė S. Globienė. Apie prieš 100 metų ir vėliau vykusius istorinius įvykius pasakojo A. Griesienė. Trumpą, bet labai įdomų pranešimą perskaitė ir koncerto vedėja Dalia Sinkevičienė. Renginyje dalyvavo kurčiųjų organizacijos (vadovė Asta Dzedulionienė), Kaišiadorių krašto neįgaliųjų sąjungos (vadovas Ramūnas Adomaitis) nariai. Salę papuošė Irena Guščiuvienė.

Pirmiausia scenoje žiūrovai pamatė ir išgirdo balsingąsias Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kaišiadorių filialo moterų vokalinio ansamblio „Volungėlė“ (vadovė Regina Griesiūvienė) dainininkes. Šio kolektyvo repertuaras vis sudėtingesnis, sulaukia vis didesnio žiūrovų pripažinimo. Kaišiadorių rajono neįgaliųjų draugijos moterų vokaliniam ansambliui „Gabija“ šiuo metu vadovauja Liutauras Milišauskas. Koncerto pabaigoje žiūrovų laukė staig­mena – naujo mišraus vokalinio ansamblio „Gabijos romansai“ debiutinis pasirodymas. L. Milišauskas per trumpą laiką sugebėjo paruošti įspūdingą abiejų kolektyvų programą.

Koncertui pasibaigus buvo suorganizuotas proto mūšis Lietuvos 100-mečio tema. Klausimus parengė Kaišiadorių aklųjų ir silpnaregių kolektyvas. Nugalėtojų nebuvo, nes visi puikiai žinojo savo tėvynės istoriją. Vėliau sudarytos mišrios komandos varžėsi, kas geriau žino lietuviškas dainas. Renginys buvo turiningas ir linksmas.

Kažkada rašiau prisiminimų knygą „Mes dar dainuosim“. Kodėl atmintyje įstrigo būtent šį frazė, pažadas, gal net viltis?.. Ateityje būsime laimingi ir todėl, be abejo, dainuosime. Atrodo, nykus tas pensininko, o ypač neįgaliojo gyvenimas. Ką veikti, jeigu nenori prie tvenkinių gaudyti mirtinai išsigandusių, visais žvynais ir pelekais pasišiaušusių ešeriukų, vaikyti zuikių, tykoti šerno ar megzti kojinę?

Yra nuomonė, kad žmogui tik sulaukus šešiasdešimties metų prasideda geras, laisvas ir laimingas gyvenimas. Turi laiko pagaliau daryti tai, apie ką svajojai visą gyvenimą. Gali rašyti eiles, humoreskas, straipsnius, pradėti piešti, tapyti ir dainuoti. Tik tada pajunti, koks brangus likęs gyvenimo laikas, kiek daug dar reikia spėti.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas