12
K, Gruo
7 Nauji straipsniai

Druskininkai. Domėjomės dzūkų žemės turtais

Druskininkiečiai aplankė senuosius Dzūkijos kaimus.

Bendruomenių veikla
Nustatymai

Ramutė Saveikienė „Bičiulystei“ parašė apie turiningą Neįgaliųjų draugijos narių kelionę po Dzūkiją.

Druskininkų neįgaliųjų draugijos nariai buvo išvykę į pažintinę kelionę po Dzūkiją. Važiuodami Marcinkonių link stabtelėjome prie garsiosios Merkinės piramidės, kurią 2002 metais pastatė Povilas Žėkas. Mums atvykus Povilas giedojo giesmę, o žmonės grupelėmis meditavo. Norėjome kuo daugiau sužinoti apie piramidę ir jo įkūrėją. Susipažinome, pasisėmėme gydomojo vandens.

Marcinkonys – tai kaimas Varėnos rajone, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje. Mus pasitikusi ekskurcijos vadovė papasakojo kaimo istoriją. Sužinojome, kad Marcinkonių kraštas minimas jau 1637m. kaip miško žvalgų gyvenvietė. Kaimas pradėjo augti 19 a. antroje pusėje, kai pro jį buvo nutiestas Sankt-Peterburgo-Varšuvos geležinkelis ir pastatyta geležinkelio stotis. Miškų apsuptyje įsikūrusi gyvenvietė turtinga ne tik gamtos gėrybėmis, kraštovaizdžiu, istorija, bet ir giliu senovės kultūriniu paveldu. O su juo susipažinti smalsuoliai kviečiami į Marcinkonių etnografijos muziejaus sodybą. Čia dzūkiška tarme mus pasitiko šio muziejaus-sodybos šeimininkas Jonas Bajarūnas. Pamatėme ir išgirdome, kaip gyveno šilinių dzūkai, išvydome audimo stakles. Jomis ilgais žiemos vakarais dzūkės audė drobes, divonus, abrūsus, andarokus ir daug įvairių daiktų, kuriuos nešiojo mūsų tėvai ir protėviai.

Kluone sukaupta daug įvairių senovinių daiktų. Užsukę čia mes galėjome pamatyti rankines, akmenines girnas, noragus, senovinius vežimus, roges, medžio skobimo, žvakių liejimo įrankius, akėčias ir arklus dirvai dirbti, o į kluone esantį didžiulį pintą krepšį telpa 110 kg voveraičių. Daug ir ilgai dar galėjome klausytis Jono pasakojimų apie šį kraštą ir jo žmones, bet mūsų laukė kitos vietos. Aplankėme dvibokštę medinę Šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčią, pastatytą 1880 m.

Kaip būnant Marcinkonyse neužvažiuoti į Zervynas? Rašytiniuose šaltiniuose kaimas minimas nuo 1742 m., žinomas dėl unikalios paveldo architektūros.

Vėliau pasukome Kapiniškių sodybos link, kur mus pasitiko tautiniais rūbais pasipuošusi šeimininkė. Mes buvome pakviesti į edukacinę grikių babkos kepimo programą. Dzūkijos nederlingose žemėse grikių babka buvo ir tebėra ypatingas patiekalas. Kol ji kepė, išgirdome pasakojimą apie grikių atsiradimą Lietuvoje, apie babkos kepimo tradicijas. Belaukdami pyrago, valgėme grikių košę su spirgučiais užsigerdami žolelių arbata. Babka buvo labai skani.

Atsidėkodamos už prog­ramą mūsų draugijos ansamblio „Rasa“ moterys padainavo. Prie jų prisijungėme ir kiti.

Visi buvome patenkinti, turiningai ir įdomiai praleidę laiką.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt