12
A, Lap
10 Nauji straipsniai

Kelmė. Į Burbiškį – tulpių žydėjimo festivalį...

Burbiškio dvaras – tulpių sostinė.

Bendruomenių veikla
Nustatymai

Kelmės rajono neįgaliųjų draugijos narys Pet­ras Norkus dalijasi malonios kelionės įspūdžiais.

Kelmės rajono neįgaliųjų draugijoje labai mėgstamos kelionės autobusais. Ypač traukia keliauti po mūsų gražiąją Lietuvą.

Gegužės mėnesį vykome į Radviliškio rajone įsikūrusį Burbiškio dvarą – tulpių žydėjimo sostinę, kur vyko aštuonioliktoji tulpių žydėjimo šventė. Ji šiemet skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimt­mečiui ir pavadinta „Šimt­mečio istorijos įkvėpti“.

Kadangi dauguma keliautojų šioje vietovėje lankėsi pirmą kartą, pirmiausia norėjome pamatyti žydinčias tulpes. Išvydę margaspalvę jūrą, pasklidome tarp eilių žydinčių gražuolių. Tulpės čia pačių įvairiausių spalvų ir atspalvių, vienos žemesnės, kitos – vos ne metro aukščio. Ir nenuostabu, nes kolekciją sudaro 460 rūšių ir formų tulpės. Reginys užburiantis, bet norėjosi apžiūrėti ir dvarą, nes jo teritoriją sudaro net 22 įvairiausios paskirties pastatai, pastatyti iš tašytų, skaldytų akmenų.

Pirmieji rašytiniai šaltiniai Burbiškio dvarą mini jau XVII amžiuje. Tuo metu dvaras buvo smulki bajoriškos žemės valda. Nuo to laiko keitėsi dvarininkai ir pats dvaras. 1903 m. dvarą paveldėjo Mykolas Baženskis, kuris įkūrė didelį, puošnų parką, iškasė tvenkinius, suformavo salas ir jas sujungė tilteliais. Čia lankydavosi Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Jonas Basanavičius, Petras Vileišis ir kiti. 1941m. prasidėjus pirmiems Lietuvos gyventojų trėmimams į Sibirą, Baženskių šeima pasitraukė į Lenkiją. Dvaro rūmų salės buvo pertvarkytos į butus, parkas užžėlė krūmais, menkaverčiais medžiais.

1992 m. Mykolo Baženskio sūnus dvarą padovanojo Radviliškio rajono savivaldybei su sąlyga, kad dvaras bus naudojamas kultūros poreikiams. Čia nuolat vyksta parodos, koncertai, įvairūs renginiai.

Į šventę atvykę svečiai galėjo susipažinti su visa valstybės šimtmečio istorija, pasigrožėti senoviniais automobiliais, karietomis, vežimais, važiais, žemės ūkio mašinomis, kurios pagelbėdavo dirbant sezoninius darbus. Didžiulį įspūdį paliko restauruoti senoviniai patefonai ir gramofonai, kuriais ne tik grožėjomės, bet ir klausėmės iš jų sklindančios muzikos. Apžiūrėję muzikinius prietaisus ir pasiklausę muzikos, ėjome žiūrėti vizualaus meno kūrėjos, gyvenančios ir kuriančios Šiaulių apskrityje, Lauros Guokės personalinės pa­ro­dos „Lietuvos kaime“. Įėjus į konferencijų salę, pasitiko didžiuliai portretai, kuriuose labai tikroviškai nutapyti paprasti kaimo žmonės. Nedrąsiai įėję į tamsią salę, pamatėme įspūdingo dydžio, ryškių spalvų portretus, kurie, užsidegus šviesai, tapdavo tik balta drobe. Pasigrožėję portretais, patraukėme apžiūrėti tautodailininkų mugės, kur galėjome įsigyti suvenyrų, priminsiančių įspūdingą šventę.

Tiek daug patyrę, prisėdome paklausyti grupės „Quorum“ koncerto. Tai vienintelė profesionali vyrų vokalinė grupė, dainuojanti a cappella. Toliau žinomas dainas traukėme su Egidijumi Sipavičiumi, grupėmis „Man-go“, „Pikaso“, Irūnos ir Mariaus Jampolskio duetu.

Nepastebimai prabėgo gana netrumpas viešnagės festivalyje laikas.

Jono Valantiejaus nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt