20
T, Lap
9 Nauji straipsniai

Panevėžio r. Padėti kitam – svarbiausia pareiga

J. Sokas visada pasirengęs padėti.

Bendruomenių veikla
Nustatymai

Panevėžio rajone, Upytėje, gyvenantis Juozapas Sokas ką tik paminėjo gražią gyvenimo sukaktį – 70-ąjį jubiliejų. Suvažiavo, suėjo vaikai, anūkai.  

Jubiliato nepamiršo ir bičiuliai iš Panevėžio rajono neįgaliųjų draugijos. Pirmininkė Aurelija Petronienė negaili gerų žodžių. Pasak jos, draugija didžiuojasi Juozapo nuoširdumu ir altruistiškumu, gerbia jo stiprybę. Tai žmogus, kuris visada išties ranką, patars, niekada neatsisakys padėti. Vieniems laukelį savo traktoriumi suars, kitam malkų iš miško parveš, trečią neįgaliojo vežimėliu į bažnyčią pavėžės. O kad nereikėtų rūpintis, kaip rateliuose sėdinčiam žmogui į vidų patekti, su Upytės kunigu dr. Gediminu Jankūnu ir kitas vyrais sutarę medinę nuovažą prie bažnyčios durų sukalė.

Didžiąją gyvenimo dalį J. Sokas praleido už traktoriaus vairo. Iš čia ir profesinė liga, ir negalia. Nuolatinė vibracija pakenkė klausai, stubure susiformavo trys išvaržos, ką tik atlikta dešinės kojos menisko operacija. „Jau reikėtų tą kelio sąnarį keisti, kremzlės visiškai susidėvėjusios, – pasakoja Juozapo žmona Jadvyga. – Bet pirmiau reikia gydyti peties skausmą – visai rankos pakelti negali.“

Juozapui skauda ne tik kūną, bet ir širdį – kaimynams, bičiuliams „ne“ pasakyti nemokantis vyras turi riboti savo pagalbą kitiems. Iki operacijos netoliese gyvenančiam Vytautui Strunevičiui daug daugiau galėjo padėti. 50-metį vyrą ištiko insultas, 12-ti metai, kaip iš patalo nesikelia. „Žmona turėjo darbo atsisakyti, kad galėtų juo rūpintis. Bet vyriškos pagalbos vis tiek prireikia“, – pasakoja Jad­vyga. Pasak jos, Juozapas ilgai lankė, globojo ir dar vieną (jau iškeliavusį Anapilin) neįgaliojo vežimėliu judėjusį kaimyną.

Nuo 2000-ųjų Panevėžio rajono neįgaliųjų draugijai priklausantis vyras įsitikinęs, kad padėti vienas kitam, ypač už save silpnesniam – svarbiausia kiekvieno draugijos nario pareiga. Juk tam ši draugija ir susikūrusi.

Upytėje atsidarius paslaugų centriukui, atsirado daugiau veik­los ir neįgaliesiems: vyksta įvairūs rankdarbių, muzikos terapijos užsiėmimai, mankštos ir pan. J. Sokienė negalios neturi, bet nario mokestį moka kaip draugijos rėmėja, todėl gali naudotis jos teikiamomis paslaugomis. Sokų šeima patenkinta draugijos pirmininkės A. Petronienės organizuojamomis išvykomis, ekskursijomis, poilsiu prie jūros.

Ūkiškai gyvenantys žmonės labai vertina galimybę bent trumpam atitrūkti nuo savo darbų. Kažkada 10 ha žemės turėję Sokai savo ūkį susimažino iki 2 hektarų. Sveikata nebe ta, o ir metų našta vis sunkėja. Ūkininkais netapo nė vienas iš trijų sūnų, kitą gyvenimo kelią pasirinko ir jaunėlė dukra. Neapgailestauja dėl to Sokai. „Ne vien hektarais žmogaus turtas matuojamas. Mes esame turtingi kitkuo – keturis vaikus ir dvylika anūkų su Juozapu užauginom. Nedažnas tokiu turtu pasididžiuoti gali“, – šypsosi jubiliato žmona Jadvyga.

Aldona DELTUVAITĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt