Jonava. Kelią parodė dievdirbio paukštukai

Viešnagė Rokiškyje jonaviečiams paliko neišdildomų įspūdžių.

Bendruomenės balsas
Nustatymai

Marius Glinskas pasakoja apie įspūdingą jonaviškių kelionę į Rokiškį.

Jonavos rajono neįgaliųjų draugijos nariai važiavo Rytų Aukštaitijos keliais. Šį kartą pasirinktas Rokiškio miestas, netrukus sulauksiantis 520 metų nuo pirmojo savo vardo paminėjimo kunigaikščio Aleksandro dokumentuose.

Rengiantis ekskursijai kai kam kilo klausimas: kodėl pasirinkta ši pieno produktais ir meniškai išpuoštomis langinėmis garsėjanti vieta? Draugijos tarybos posėdyje maršrutą pasiūliusi Gražina Čekavičienė priminė, kad rokiškėnų krašto muziejus – pirmasis įkurtas dvaro rūmuose, be to, įdomu palyginti aukštaičių sumanymus su ką tik 270 savo gyvavimo metų sulaukusia Jonava, tad abejonės dėl kelionės išsisklaidė.

Išlipę iš autobuso, keliautojai pirmiausia išvydo unikalų dvaro pastatą, kurį dar XIX a. pradžioje mūrijo ir dailino grafai Tyzenhauzai. Nors sovietmečiu dvaras buvo paverstas grūdų sandėliu, rokiškėnai neleido jam visiškai sunykti, įrengė čia nepaprastą krašto muziejų. Žvelgėme į senuosius paveikslus, atgabentus iš Kauno M. Žilinsko dailės galerijos, valgomojo interjerą, stebėjomės išlikusia grafų drabužių ir aksesuarų kolekcija, kuria žavėjosi net mados istorikas Aleksandras Vasiljevas. Tačiau labiausiai jonaviškių akys išsiplėtė apžiūrinėjant garsiojo dievdirbio Liongino Šepkos (1907–1985) drožinių kolekciją, paaikčiota stebint mažus medinius, paprastu peiliuku išdrožinėtus ir lig šiol žmones čionai atvedančius paukštukus. Išgirsti šio nepaprasto skulptoriaus gyvenimo istoriją, perteikiamą muziejininkų lūpomis, – tarsi prisiliesti prie dar vienos legendos apie tautos milžinus. Pagaliau dirstelėta ir į vienintelę Lietuvoje prakartėlių parodą, ilgėliau stabtelėta prie jonaviškių Janinos Listvinos ir Artūro Narkevičiaus muziejui dovanotų eksponatų.

O koks nepaprastas jausmas kyla besidairant iš Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios bokšto, koks pasididžiavimas savo istorija apima klausantis gido pasakojimo apie kelis šimt­mečius čia sumaniai šeimininkavusius Tyzenhauzus. Šauniam gidui atsidėkojome savo draugijoje sukurtu floristikos dirbiniu, o bažnyčiai palikome kuklią piniginę auką ir pažadėjome dar ne kartą užklysti į šį įdomų miestą.

Pakeliui namo jonaviškiai stabtelėjo Kavarske, nuovargį nuplovė bažnyčios pakalne almančiu Šv. Jono šaltinio vandeniu, paragavo vietos kavinėje ruošiamų aukštaitiško kulinarinio paveldo skanėstų – varškėčių, koldūnų, cepelinų. Vakarop, autobusui priartėjus prie Jonavos, beveik penkios dešimtys keliautojų džiaugėsi gerai pasirinktu maršrutu ir dalijosi neblėstančiais įspūdžiais.

Vidos Šakelienės nuotr.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt