Širvintų rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Stanislava Maslinskienė su „Bičiulystės“ skaitytojais dalijasi mintimis apie tai, kuo gyvena draugija.
Šie neramūs COVID–19 pandemijos laikai ypač sunkūs neįgaliųjų bendruomenės nariams. Jau antras karantinas sukaustė jų bendravimą. Žmonės ateidavo į būrelius padainuoti, pamegzti, kokį nors įmantresnį skiautinį pasisiūti. Jiems padeda didelę patirtį turinti būrelio vadovė Aldona Kavaliukienė. Patiko ir naujo patiekalo receptu pasidalyti, kartu pagaminti, ragauti. Ypač sunku vienišiems žmonėms. Vienintelis išganymas – pokalbiai telefonu.
Esu dėkinga nuolatiniams „Bičiulystės“ skaitytojams – Elenai Pakalnienei, Pranei Morozienei, Janinai Radzevičienei, Aldonai Radzevičienei, Antanui Paulauskui, Gražinai Vitkauskienei ir kitiems, kurie veda diskusijas apie neįgaliųjų gyvenimą.
Labai nelengva tiems žmonėms, kurie neturi sąlygų namuose išsimaudyti ar išsiskalbti drabužius, yra vieniši. Jiems visada padės neįgaliųjų draugijos paslaugų tekėja Janė Pugačiauskienė.
Žmonės skambina dėl įvairiausių priežasčių: atsirado sunkus ligonis, reikia specialios lovos, tualetinės kėdės, ramentų, vaikštynės – kas geriau patars ar pakonsultuos, jei ne neįgaliųjų draugijoje.
Turime draugijoje nedidelę bibliotekėlę – galima paskaityti vietoje ar norimą knygą pasiimti į namus. Pandemijos akivaizdoje skaitymo terapija tampa ypač svarbi: ji gali padėti žmogui prisitaikyti prie sudėtingos situacijos, sumažinti vidinę įtampą.
Šis įtampos kupinas metas sunkus ir tiems neįgaliesiems, kuriems teikiama pagalba į namus. Rimta liga sergančiam žmogui gydytojai negali išrašyti nuskausminamųjų vaistų, nes nebuvo patvirtinta diagnozė, tenka ieškoti sprendimo. Tuo užsiima Alė Lisauskienė.
Žmonėms labai svarbu turėti su kuo pasikalbėti, paprašyti pagalbos ar patarimo, sulaukti paguodžiančio žodžio. Laukiame, kada baigsis karantinas ir galėsime rengti renginius, bendrauti, keliauti.
