Biržai. Pasižvalgėme po Aukštaitijos nacionalinį parką

Ant melsvo ežero bangų.

Bendruomenės balsas
Nustatymai

Biržų rajono neįgaliųjų draugijos Vabalninko skyriaus vadovas Algirdas Garbauskas su „Bičiulystės“ skaitytojais dalijasi įdomios kelionės įspūdžiais.

Pasiilgę bendravimo ir naujų įspūdžių, Biržų rajono neįgaliųjų draugijos nariai, vadovaujami pirmininkės Lidijos Dainiuvienės, gražią liepos dieną keliavo po įdomias Aukštaitijos nacionalinio parko vietas. Pirmiausia užsukome į dar mažai pagarsėjusį Triušių slėnį. Čia dviejų ha plote pamatėme daugiau kaip 50 skirtingų triušių, įvairių naminių paukščių bei egzotinių gyvūnų. Toliau, „Paukščių kaime“, pasitinka labai kalbi ir išradinga šeimininkė. Čia vėlgi daugybė įvairių paukščių, veikia kiaušinių ir iš jų lukštų pagamintų dirbinių ekspozicija. Pasigėrėjome povo plunksnų vėduokle, o kai kas paerzino ir kalakutą burbuliaką. Kaimo šeimininkai pravedė įdomią edukacinę pamoką, vaišino ant laužo iškepta kiaušiniene, žolelių arbata, mokė rašyti žąsies plunksna.

Žinomiausia apžvalgos aikštelė – Ladakalnis, nuo kurio atsiveria reto grožio kraštovaizdis su miškais, ežerais, salelėmis. Manoma, kad čia buvo aukojamos aukos baltų gyvybės deivei Ladai. Į XIX amžiaus vidurį nukelia Ginučių vandens malūnas-muziejus. Čia galima pavaikščioti po visus tris malūno aukštus, susipažinti su autentiška įranga, o pavargus pabraidyti po vėsų Srovės upelio vandenį. Kaipgi neaplankyti Palūšės, jos unikalios, be vinių pastatytos senovinės bažnyčios. Tačiau didžiausią įspūdį paliko pasiplaukiojimas laivais Lūšių ežere. Pučiant gaiviam vėjeliui buvo smagu stebėti pakrančių gamtą, aug­meniją, bangeles. Daugeliui tai buvo pirmas (ir galbūt pas­kutinis) toks pasiplaukiojimas.

Grįždami atgal ekskursantai dalijosi įspūdžiais, balsingesni traukė jaunystės laikų dainas, o išlipdami dėkojo vadovei už surengtą turiningą išvyką.

Algirdo Garbausko nuotr.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas