Marius Glinskas su „Bičiulystės“ skaitytojais pasidalijo įsimintinos išvykos įspūdžiais.
Kas dar nesilankė XIX a. iškilusiame Pakruojo dvare, tas nepatyrė dvasios ir kūno atgaivos. Neseniai tuo įsitikino pusšimtis Jonavos rajono neįgaliųjų, apsilankę festivaliu „Vasarvidžio nakties sapnas“ traukiančiame dvare.
Įspūdingas tas pasivaikščiojimas šimtmečiais dvelkiančiomis kadaise baronų von Roppų įrengtomis erdvėmis, pakrantėmis, stebėjimasis gėlių arkomis, susitikimas su V. Šekspyro dramų herojais, o savo rankomis palietęs mūsų senolių buityje naudojamus darbo įrankius, mašinas, paragavęs šio krašto gėrimų, pasijunti it tikras dvariškis. Malonų šiurpuliuką pajunti stabtelėjęs prie žonglierių, kojūkininkų, oro akrobatų, čia pat išgirdęs F. Mendelsono muziką ir klasikų poezijos sonetus, rodos, bent valandėlei tampi kitu žmogumi – be negalių, nevisavertiškumo kompleksų, politinio nihilizmo.
Žvakių šviesos ir krištolo šviestuvų apsuptyje vieni vaišinosi gėlių žiedlapių arbata, kiti kramsnojo dūmų aromatu dvelkiančius poniškus grilio patiekalus, treti ragavo aukso medaliais apdovanotus stipresnius gėrimus.
Valerijos Lopetienės nuotr.
