Nemenčinės neįgaliųjų dienos užimtumo centro darbuotoja Oksana Andziulienė su „Bičiulystės“ skaitytojais dalijasi smagios vasaros įspūdžiais.
Po ilgo karantino Nemenčinės neįgaliųjų dienos užimtumo centro lankytojai ir darbuotojai vasarą turėjo galimybę patirti naujų įspūdžių, nuotykių ir nerealių patirčių. Šilti orai kaip niekada lepino, tad galėjome daugiau laiko praleisti lauke. Organizavome orientacinius žygius, lobių paieškas po Nemenčinės apylinkes. Dažnai savo rytus pradėdavome nuo ėjimo su šiaurietiškomis lazdomis. Tai buvo ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir aktyvi fizinė veikla, kuri gerina sveikatą, padeda atsikratyti neigiamų emocijų. Nemažai laiko praleisdavome centro kiemelyje, kuriame vykdavo šokių, dainavimo, piešimo ir tapymo pamokėlės. Labai džiaugėmės smagia išvyka į Monciškes prie jūros. Net keletą kartų vykome prie Asvejos ežero. Gamtos apsuptyje maudėmės, kepėme ant laužo dešreles ir bendravome.
Alpakų ūkyje.
Jau antrus metus iš eilės centro lankytojai, padedami darbuotojų ir savanorių, išbandė plaukimą baidarėmis upe. Šį kartą buvo pasirinktas Merkys – Dzūkijos upių tėvas. Merkio upė gana srauni ir plati, tad irklavimas – vienas malonumas. Tuo labiau kad visos kelionės metu mus lydėjo nuostabūs smėlėtų pakrančių ir pušynų vaizdai. Tiesa, kliūčių nepavyko išvengti, pakeliui pasitaikė išvirtusių medžių ir po vandeniu pasislėpusių akmenų. Visas kliūtis padėjo įveikti gerai nusiteikę ir viskam pasiruošę centro darbuotojai ir savanoriai.
Vasaros pabaigoje nusprendėme apžiūrėti Trakus ir jų apylinkes. Pradėjome nuo alpakų ūkio. Ekskursijos metu sužinojome, iš kur kilo ir kaip į Lietuvą atkeliavo pirmosios alpakos, kuo ypatingi šie gyvūnai, kuo jie minta. Taip pat turėjome galimybę pabendrauti su šiais gyvūnais, juos paliesti ir pamaitinti iš rankos.
Apžiūrėjome įspūdingą Trakų pilį ir Užutrakio dvarą. Pasiplaukiojome valtimi po Galvės ežerą ir pasigrožėjome nepakartojamais vaizdais.
Po kiekvienos mūsų išvykos dėkodavome mūsų drąsiesiems savanoriams už pagalbą, nuostabiai praleistą laiką, įteikėme jiems savo rankų darbo dovanėles. Namo keliaudavome pilni įspūdžių, patyrę gausybę nuotykių ir iššūkių, lydimi minties, kad daug kas įmanoma, jeigu tik labai nori...
