Kėdainių rajono neįgaliųjų draugijos dainuojamosios poezijos literatų būrelio narė Vitalija Praskorienė su „Bičiulystės“ skaitytojais dalijasi pasakojimu apie kėdainiečių sumanymą aplankyti gimtąsias vietas.
Kiekvienas metų laikas savaip gražus ir žavus. Ruduo – išskirtinis, nes tik šiuo laiku gamta nuspalvinama įvairiomis spalvomis. Jau tapo tradicija, kad Kėdainių rajono neįgaliųjų draugijos dainuojamosios poezijos literatai lanko savo gimtines. Šios idėjos iniciatorės būrelio „Likimo palėpė“ vadovės Selestinos Rimavičienės gimtinė – Skuodo rajone, Kaukolikų kaime. Jį ir aplankėme pirmąjį. Mus pasitiko seno sodo svyruojančios obelų šakos, o trobesio nė vieno nelikę.
Literatų Petro ir Modestos gimtinės vietoje plyno plačiausi laukai, o sodybos vietą išduoda vienišas medis vidury laukų. Žemaitijoje, Telšių rajone, buvusios literatės Rūtos tėviškės – nė žymės. Tik laukai, laukai... ir miškelio ruožas, primenantis gimtąsias vietas. Dainorėlės Beatos gimtieji namai buvo prie Kruosto upelio, tačiau ir čia nė pamatų nebėra. Jaunimui galbūt tai yra nereikšminga, vyresniam – neįkainojami prisiminimai ir vertybės. Žvelgdami vienas į kitą, pamatėme, kaip ne vienam nuriedėjo ašara ir nukrito ant žolės, kur kadaise buvo takas, vedęs į gyvenimo kelią.
Literatės Danutės gimtas namas Jonavos rajone, Naujasodyje, tebestovi. Ošia senas sodas, girgžda šulinio svirtis. Muzikanto Broniaus gimtinė laukia švytinčiais langų stiklais. Jis atvykusiems svetingai atrakino duris. Atrodė, lyg žmonės čia gyventų ir tik trumpam kažkur išėję būtų.
Literatės Vitalijos namas tebestovi vaizdingoje vietovėje – ant Šušvės kranto, kur tyvuliuoja Angirių užtvanka. Vienišas toks, užrakintais varteliais. Sename sode krenta vėlyvieji obuoliai, kurių jau niekas neateis surinkti.
Kiekvienoje būrelio narių gimtinėje sustoję sudainuojame savo kūrybos dainas, pritariant Leono armonikai, Ramutės akordeonui, dunksint Broniaus būgnui.
...Nepamirškite, nepameskite aprūdijusios spynos raktų. Raskite laiko peržengti gimto namo slenkstį...
