Vlada Balbierienė su „Bičiulystės“ skaitytojais dalijasi literatūrinio renginio įspūdžiais.
Šį renginį norisi prisiminti kaip vaikystės ilgą mėtinį saldainį – jį lyžtelėdavai ir vėl pasidėdavai kitiems kartams, kad ilgiau galėtum mėgautis. Norisi prisiminti šį renginį nuo kelionės į jį šiugždant po kojomis geltoniems medžių lapams iki grįžimo tarsi atbulomis, mintyse mojuojant pasiliekantiems su gražiu žodžiu ir praskaidrėjusia siela. Mojuojant jiems, nes vis dar sklinda Biržų r. Savarankiško gyvenimo namuose (SGN) vykusios literatūrinės popietės „Auksinio rudenėlio lapams šnarant“ šviesių literatūrinio atsivėrimo akimirkų virpesiai.
Ten, SGN, pirmąkart nuo namų įkūrimo buvo organizuotas literatūrinis renginys, skirtas poezijai. Jo sumanytoja Biržų r. Socialinių paslaugų centro direktorės pavaduotoja Sigita Stapulionytė pasiūlė gyventojams susipažinti su rajono literatais. Ji ir pasitiko Biržų r. neįgaliųjų draugijos literatų klubo „Svajokliai“ atstovus.
Prie jaukiai plazdenančios žvakės liepsnos susibūrę SGN poezijos mėgėjai susidomėję klausėsi klubo pirmininko Egidijaus Saldžio pasakojimo apie klubo renginius, kūrybos sklaidą ir ryšius su kitų rajonų literatais. Egidijus pasidžiaugė prieš beveik metus išleistu klubo narių kūrybos ketvirtuoju almanachu ,,Myliu kiekvieną dieną“. O kai klubo narė Danutė Balbierienė skaitė savo humoristinius eilėraščius, klausytojai ir juokėsi, ir plojo, ir vėliau smalsiai sklaidė jos dovanotą knygą ,,Metų karoliai“.
Klubo narė Onutė Varnienė pasidalijo mintimis, kaip atsiranda poreikis bent pačiam sau pripažinti savo darbą (šiuo atveju – eilėraščius), drąsa jo rezultatais dalintis su kitais. Kalbėtoja pateikė pluoštelį lyrinių, dainuojamajai poezijai artimų eilėraščių iš jos neseniai išleistų knygų „Svajonių plaštakės“ ir „Tik upės neteka atgal“. Tai eilėraščiai apie žmogaus santykį su laiku, apie atradimus ir praradimus. Buvo matyti, kad ne vienam klausytojui jie sukėlė įvairių emocijų antplūdį.
Egidijaus skaityti kūriniai iš jo debiutinės knygos ,,Išgirsk gyvenimą“, o ypač pats ilgiausias jo kūrybinėje istorijoje eilėraštis ,,Trys minutės“ nė vienam nepabodo, priešingai, netgi sukėlė ūpą, kuriam pasireikšti buvo skirta kūrybinė valandėlė. Joje panoro dalyvauti visi renginio dalyviai. Kiekvienam reikėjo pasakyti išsitrauktame lapelyje parašytoje citatoje praleistą žodį ir jos autorių. Pasirodė, kad visi puikiai susipažinę su lietuvių poetų kūryba ir tautosaka. Atsakymus pateikdami dalyviai šmaikštavo, komentavo, netgi uždainavo. Pleveno artumo, atsivėrimo atmosfera.
Joje išsiskleidė nauja gėlė – SGN gyventoja Dalia Šernienė nedrąsiai paskaitė keletą savo netradicinės formos, ,,atviro nervo“ eilėraščių. Plojimai, pakvietimas į literatų klubą – tai nelengvo likimo bičiulės palaikymas ir pirmąkart viešai pateiktos kūrybos šiltas priėmimas.
Renginio dalyvius pradžiugino svečių dovanotos autorinės knygos. Prisireikė ir autografų, ir pokalbių prie Dalios išaugintų mėtų arbatos.
Užsimezgusi bičiulystė tuo nesibaigė. Mat visi gavo namų darbų užduotis – iki kito renginio sukurti akrostichą pagal savo vardą.
