Vilija Vilkelienė su „Bičiulystės“ skaitytojais dalijasi mintimis apie jautrų renginį, skirtą Amžinybėn iškeliavusiems draugijos nariams prisiminti.
Pirmosiomis mėnesio dienomis atidavę pagarbą mirusiems artimiesiems, dabar susirinkome paminėti į Amžinybę iškeliavusių Kalvarijos savivaldybės neįgaliųjų draugijos narių. Iš pat ryto buvo aukojamos šv. Mišios Kalvarijos Šv. Mergelės Marijos vardo bažnyčioje. Klebonas Algirdas Žukauskas pasakė pamokantį pamokslą, kad mirties nereikia bijoti, o ją priimti kaip Dievo dovaną. Šiais metais draugiją paliko 22 nariai. Prisiminėme jų nuveiktus darbus. Vitas Zigmantas, ne vieną kadenciją buvęs draugijos tarybos narys, daug prisidėjo įrengiant neįgaliųjų draugijos būstinę. Elvyra Kazlauskienė – buvusi draugijos revizorė, Janina Kazlauskienė – darbščiųjų rankų būrelio narė, Juozas Dvareckas – buvęs šaškininkas, parvežęs į draugiją ne vieną apdovanojimą. Tai tik keli mus palikę bičiuliai, kuriems prisiminti ir buvo skirta ši diena.
Po šv. Mišių neįgalieji rinkosi į draugiją. Čia vyko poezijos skaitymai išėjusiems į Amžinybę. Renginį paįvairino Brigitos Gintautaitės atliekami kūriniai. Skausmo paženklinti jos žodžiais ir muzika sukurti kūriniai ,,Malda“, ,,Valandos“ sugraudino ne vieną. Eiles skaitė Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos narė, 8 knygelių autorė, 29 metus Kalvarijoje gyvenusi, dabar marijampolietė Gema Galinienė; 40 metų dirbusi Marijampolės Petro Kriaučiūno bibliotekoje 4 knygelių autorė Aldona Murauskienė; 2 knygelių autorė, rašanti išskirtinio skambesio eiles Zena Paukštaitienė, savo poezijos knygutę išleidęs draugijos narys Tadas Simanavičius ir šių eilučių autorė V. Vilkelienė.
Draugijos pirmininkė Daiva Rentelytė prisiminė visus 22 narius. Jų netektis – tarsi atsisveikinimas su šeimos nariu.
Kiekvienais metais po šv. Mišių draugijoje būdavo giedamas rožinis. Šiemet, kadangi amžiaus liga palietė ne vieną draugijos narį, nutarta paklausyti poezijos ir muzikos kūrinių, liudijančių apie žmogaus trapumą, jo laikinumą šioje žemėje.
Dar ilgai neskubėjome skirstytis, gėrėme arbatą, dalijomės prisiminimais. Atsisveikinome linkėdami vieni kitiems, kad visų namus aplenktų šio amžiaus maras, kad kitą kartą galėtume susirinkti džiugesio pilnomis širdimis.
