Su „Bičiulystės“ skaitytojais Karolina Naprienė dalijasi įspūdingos išvykos įspūdžiais.
Šiemet gamta jau nuo pat pirmųjų kalendorinių žiemos dienų pasidabino baltu sniegu, apšerkšnijusiais medžiais ir minusine temperatūra. Namų languose sužibo margaspalvės švytinčios girliandos, miestai ir miesteliai įžiebia eglutes, vaikai lipdo sniego senius.
Na, o Vievio neįgaliųjų draugijos nariai panoro pabuvoti tikroje šviesų pasakoje, stebuklų šalyje – Pakruojo dvare. Draugijos pirmininkė Marija Slavinskienė pasirūpino transportu, užsakė išankstinius bilietus į šventę ir su grupele nebijančių sušalti žmonių išvyko į Pakruojo dvaro šviesų festivalį.
Atvykome pačiu laiku – dvaro teritorijoje jau buvo įžiebtos visos šviesos. Lietuvos televizija ne kartą rodė reportažus iš Pakruojo dvaro, todėl žinojome, ką pamatysime. Bet tai, ką išvydome, pranoko visus lūkesčius. Pasijutome kaip ta pasakos „Alisa pasakų šalyje“ herojė. Didžiulė dvaro teritorija ir kiekvienas takelis ar kalniukas švytėjo ir žėrėjo įvairiomis spalvomis, fantastiškomis figūromis. Stebėjomės, kiek fantazijos ir išmonės turėjo žmonės, sukūrę visą šį grožį, kokį didelį darbą atliko dvaro darbuotojai ir visi pakruojiečiai. Viskas apgalvota, viskas pritaikyta, kad įtiktų net priekabiausiems lankytojams. Bet tokių ir nebuvo. Norėjosi tik dėkoti organizatoriams už galimybę visa tai pamatyti. Galėjome paskanauti įvairių skanėstų, nusipirkti lauktuvių namiškiams. Stebėjomės, kad net paspaudus šaltukui, beveik naktį, po parko teritoriją vaikšto tūkstančiai lankytojų, dauguma jų su vaikais. Mašinų stovėjimo aikštelėse rikiavosi šimtai automobilių ir autobusų. Niekas neskubėjo namo, nors sakoma „svečiuose gerai, bet namuose geriausia“, todėl ir mes dalijomės įspūdžiais jau šiltame autobuse.
Noriu visų vardu padėkoti Elektrėnų autobusų parko vairuotojui Vladui Putvinskui už kantrybę laukiant vėluojančių, pildant mūsų užgaidas pakeliui į namus dar aplankyti keletą eglučių. Taigi turėjome progos pasigrožėti Panevėžio miesto žaliaskare ir pasidairyti po išpuoštą miestą. Kitas sustojimas – Širvintose, garsėjančiose puošniausiomis ir gražiausiomis eglėmis. Šalia eglutės švytėjo įvairūs rutuliai, pingvinai, baltosios meškos...
Kupini gerų emocijų ir įspūdžių grįžome į savo namus Vievyje. Už nuostabią kelionę esame dėkingi Vievio neįgaliųjų draugijos pirmininkei M. Slavinskienei. Linkime jai stiprios sveikatos, linksmų Kalėdų, laimingų Naujųjų metų ir dar daug tokių kelionių.
