Nors Klaipėdos miesto neįgaliųjų draugijos patalpose miesto centre dėl išaugusių sąskaitų tenka prisukti šildymą ir šiluma kaulų nelaužo, norinčių čia lankytis žmonių netrūksta.
Bene daugiausiai žmonių susirenka į rankdarbių būrelį (meninių gebėjimų veiklas). Veiklos čia vyksta pačios įvairiausios – žmonės piešia ant akmenukų, daro žvakutes, magnetukus ir pan. Dažnai rankdarbius priderina prie laikotarpio – ar tai būtų Jūros šventė, ar Valentino diena, Kalėdos.
„Pas mus būna tikras muilo fabrikėlis“, – juokiasi draugijos pirmininkas Vladas Alsys. Jis pasakoja, kad parduodami muiliukai šiek tiek papildo draugijos biudžetą – dalį nuperka mugėse, Jūros šventėje, taip pat dalį siunčia į Vokietiją. „Pagal projektą šiose veiklose numatyta 11 žmonių, bet dažnai susirenka daugiau. Žmonės labai nori būti kartu, bendrauti“, – sako draugijos pirmininkas.
Noriai renkasi ir ansamblio „Pagairė“ nariai. Tiesa, nuotaikos čia liūdnesnės – per pandeminius metus teko atsisveikinti su puse kolektyvo. O ir koncertų labai sumažėjo – prieš pandemiją ansamblis apvažiuodavo globos namus, dalyvaudavo įvairiose šventėse, dabar tokių veiklų nebeliko.
Klaipėdiečių pagamintas muilas.
Draugijos narių mėgstamas ir fotografų būrelis. Jo nariai ne tik fotografuoja, bet ir mokosi tvarkyti nuotraukas kompiuteriu, po to iš nuotraukų gimsta paveikslai. Jie fiksuoja ir įdomiausias draugijos veiklos akimirkas.
Draugijoje dirba ir asmeninės pagalbos teikėjas. Šiuo metu įdarbinta slaugytoja, kuri sunkią negalią turinčiam žmogui pagelbsti buityje, padeda užpildyti reikiamus dokumentus, jei reikia – kur nors palydi. Tiesa, jos darbo laikas – 2 dienas po 3 valandas. Pasak V. Alsio, to tikrai neužtenka. Juolab kad į darbo laiką įskaičiuojama ir kelionė pas žmogų bei atgal. Tačiau nedidėjantis finansavimas neleidžia įdarbinti ilgesniam darbo laikui.
Šiltuoju metų laiku veikia darbo terapijos būrelis. Projektas jo nefinansuoja, dirbama savo malonumui. Draugijos kieme įkurtame darže draugijos nariai augina braškių, agurkų, pomidorų, svogūnų. Dar pasodino šilkmedžių, sausmedžių, serbentų, ženšenių, vynuogių. Draugijos aplinką puošia medėjantys bijūnai. Pasak V. Alsio, visada atsiranda norinčių daržą palaistyti, nuravėti. Ypač daug džiaugsmo būna, kai reikia imti derlių. Pernai jau džiaugėsi šilkmedžio uogomis, priskynė po keletą kibirų agurkų, pomidorų.
Pasak V. Alsio, didžioji dalis draugijos narių – darbingo amžiaus žmonės, kurie dėl negalios nebegali dirbti arba neranda darbo. Negalią turinčiam žmogui sunku prisitaikyti darbo rinkoje net ir tose įmonėse, kurios laikomos socialiai atsakingomis. Užuot užsidarę namuose, jie ateina į draugiją padirbėti savo malonumui.
R. 02-07
