Kelmės rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Birutė Alūzienė laiške „Bičiulystei“ pasakoja apie pavasarinę talką.
Saulėtą pavasario dieną Kelmės neįgalieji, nešini įvairiais įrankiais, susirinko į talką. Stasė Urbelienė skambučiais sukvietė visą būrį draugijos narių. Kas galėjo, atėjo, o kam iškilo neatidėliotinas reikalas, prisijungs kitą kartą.
Vieni pjovė tik ką paaugusią žolę, kiti karpė nereikalingus ūglius, visokias šakeles, treti pureno rožių bei tujų sodinukus, ravėjo arbatžolių lysves, tvarkė kiemą ir šveitė neįgaliųjų takelį. Buvo smagu matyti, kad visi kruopščiai, kaip bitutės, darbavosi mūsų draugijos plotuose.
Tokiu sunkiu laikotarpiu, kai kiti slepiasi rūsiuose ar kokiose slėptuvėse, kai žmonės jau įprato klausytis zvimbiančių kulkų ir nemato giedro dangaus visą mėnesį ar net ilgiau, reikia pasidžiaugti, kad galime bendrauti, dirbti, grožėtis pirmais pavasario žiedais, tiesiog būti laimingais.
Nesame labai stiprūs, tad kelios valandos rimto darbo išvargino. Susėdome prie mūsų pavėsinės bendrai nuotraukai, o kavos ir pyrago kvapas visus sukvietė vidun. Pavargę, bet su šypsenom, vėjo ir saulės nugairintais veidais prisėdom, o muzikantas maršu padėkojo talkininkams.
Tuo pačiu aptarėme ateities planus, pabendravome ir, palikę tvarkingą aplinką, kiekvienas pasukome namų link.
