Laiškelyje „Bičiulystei“ Bronislava Žilėnienė pasakoja apie kelionę prie jūros.
Saulėtą rugpjūčio dieną grupelė Kelmės rajono neįgaliųjų draugijos narių išsiruošėme į pajūrį. Pakili nuotaika, maloni aplinka, draugiška kompanija – ir nepajutome, kaip atvykome į Šventąją. Nors su lazdelėm, sunkiau vaikštantys, bet įbridome į jūrą, pasivaikščiojom pakrante, pajutome kopų smėlio kaitrą.
Nuostabus oras mus labai džiugino, tad nusprendėme aplankyti ir Palangą. Iš tolo pamatėme raudonų plytų Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčią. Užsukome į tikrą ramybės ir susikaupimo oazę. Kas pajėgė, lipo į bažnyčios bokštą iš paukščio skrydžio apžvelgti Palangos apylinkes, pasigrožėti iš tolo matoma jūra. Pasivaikščiojome ir Basanavičiaus gatve, pamatėme joje esantį apžvalgos ratą. Ne visi išdrįso lipti vidun, nes, gal ir baugoka, o ir kainos tikrai nemažos, niekam nėra jokių nuolaidų (išskyrus vaikus iki 3 m.).
Pasižmonėjome, pasivaikščiojome, pailsėjome ir grįžome į namus, kur mūsų laukė likę šeimos nariai ar mūsų augintiniai. Už kelionę esame labai dėkingi draugijos pirmininkei Birutei Alūzienei ir dėmesingajam vairuotojui Algirdui.