Kazlų Rūdos savivaldybės neįgaliųjų draugijos pirmininkė Ramutė Sarapinavičienė dalijasi mintimis apie organizacijos veiklą.
Nelengvi šie metai draugijai. Nors gavome mažesnį finansavimą, stengėmės išlaikyti visus draugijoje dirbančius neįgaliuosius, nes tai žmones motyvuoja. Galėdami suteikti džiaugsmo, padėti likimo draugams jie jaučiasi reikalingi. Bendravimas ir pagalba vieni kitiems žmones suartina, dainavimas ir kūrybinė veikla gydo.
Draugijos sportininkai dalyvavo XIV Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynėse Garliavoje. Geriausiai mūsiškiams sekėsi krepšinio rungtys: moterų komanda laimėjo I vietą krepšinio 3x3 varžybose, mėtant baudas aukso medalį iškovojo Odeta Šulciūtė, o bronzos – Stasė Sabataitienė.
Draugijos nariai gerai pasirodė sporto šventėje.
Po vasaros atostogų į darbus vėl kibo meno kolektyvai. Ansamblis „Sidabrinė gija“ (vadovė Ona Olekienė) dalyvavo renginyje „Uždainuokim, kaimynėliai“, skirtame senjorų dienai paminėti, vykome į Alytuje vykusį atrankinį „Vilties paukštės“ koncertą.
Saviraiškos kolektyvas „Pakeleiviai“ (vadovas Romas Liutkus), suvaidinęs komediją „Kelionė į Ameriką“, labai pradžiugino Socialinės paramos centro kiemelyje surengtos Rudenėlio šventės žiūrovus.
Dalyvavome ir Jūrės kaimo bendruomenės 20-mečio šventėje.
Savo veiklą sėkmingai tęsia darbščiųjų rankų būrelis – jo narių darbeliai papuoš draugiją bei šventinius miesto renginius. Esu dėkinga būrelio vadovei Jūratei Banionienei už šilumą ir pagarbą, toleranciją ir profesionalumą. Daugelis būrelio moterų vėl mezga kojines mūsų draugijos nariams, esantiems atskirtyje – aplankysime juos prieškalėdiniu laikotarpiu, padovanosime širdies ir rankų šiluma alsuojančių rankdarbių.
Savivaldybės dėka galime teikti pavėžėjimo ir palydėjimo paslaugas, kurios labai reikalingos mūsų senstančioje visuomenėje. Džiaugiamės galėdami žmonėms su negalia pasiūlyti asmens higienos paslaugas. Mūsų draugijoje sudarytos visos sąlygos neįgaliesiems, pritaikytos patalpos. Jomis galima naudotis kiekvieną dieną, neribojamas nei žmonių skaičius, nei laikas.
Labai gera, kad esame vertinami, kad žmonės mielai lankosi draugijoje, naudojasi paslaugomis, bendrauja, dainuoja, kuria, kad gali pasirodyti šventėse, mugėse.
Vasaros karščiai ir išaugusios kainos pristabdė mūsų keliones, teatrų lankymą, pabrangus kurui bei edukacinėms programoms sumažėjo ekskursijų, bet renginių visą vasarą netrūko aplinkiniuose miesteliuose, kiekvienas galėjo atrasti savo širdžiai mielą temą ir sudalyvauti.
Vis dėlto dėl ateities juntame didelį nerimą. Kaip pavyks išlaikyti draugiją? Ar išsaugosime darbuotojus? Ar išgalėsime teikti visas būtinas paslaugas neįgaliesiems ir jų šeimos nariams? Ar sugebėsime akredituotis kitiems metams? Klausimų ir neaiškumų – labai daug. Tačiau gyvenime viskas susidėlioja, tad tikimės geriausio.
R. 10-21
