Ne veltui sakoma, kad vasara – kelionių metas

Kelmės neįgalieji grožėjosi Latvijos gamta.

Bendruomenės balsas
Nustatymai

Kelmė:

Birutė Alūzienė su skaitytojais dalijasi įsimintinos kelionės įspūdžiais.

Kelmės rajono neįgaliųjų draugijos nariai vieną saulėtą ankstyvą rytą išsiruošėme į kelionę pas braliukus latvius.

Autobusas lenkė Žemaitijos gyvenvietes ir netrukus įriedėjome į Latvijos Respubliką. Buvo labai malonu, kad mūsų apylinkėse ištekanti Ventos upė lydėjo ir Latvijoje. Autobuso vairuotojas Darius buvo mums dar ir kalbėti nepavargstantis puikus gidas. Važiuodamas į Saldus miestelį jis stabtelėjo prie tvarkingų kapinių. Čia kelių hektarų plote iš daugelio vietų perlaidoti karių palaikai, pastatyti paminklai su žuvusiųjų vardais, pavardėmis, gimimo bei mirties metais. Kapinaitės prižiūrimos, jomis rūpinasi Vokietijos bendruomenė.

Aplankėme jau paminėtą Saldus miestelį. Jis niekuo nesiskiria nuo tokių pat Lietuvos miestelių, čia gyvena per 10 tūkst. gyventojų. Miestelis bendradarbiauja su Mažeikiais. Ne veltui jis turi tokį pavadinimą – jame saldainiai „Karvutė“ gaminami jau daugiau nei 60 metų. Visas saldainių gamybos procesas vyksta nenaudojant aparatų – rankomis. Miestelyje yra ir ledų gamykla.

Vėliau privažiavome Kuldygos miestą. Mus pasitiko gidė Rita. Ji pasakojo, kad tai senas istorinis miestas, įsikūręs Ventos upės pakrantėje. Labai lankomas turistų, nes gamta Kuldygoje bene gražiausia Latvijoje. Čia yra daug lankytinų vietų. Mūsų keliautojai stebėjosi plytiniu tiltu per Ventą. Tai 1874 m. pastatytas ilgiausias toks tiltas Europoje, kuris dabar naudojamas kuriant senovinius filmus. Filmai kuriami ir Kuldygos mieste, nes čia išsaugoti senoviniai pastatai, gatvelės su senoviniu grindiniu ir kiti istoriją menantys statiniai. Gidė taip pat pasakojo apie Ventos upės slenkstį, kuris yra plačiausias krioklys Europoje. Taip pat matėme 4,5 m aukščio Alekšupytės krioklį. Kuldygoje aplankėme ne vieną šventovę. Čia yra liuteronų, stačiatikių, viena baptistų ir katalikų bažnyčios.

Vėl susėdę į autobusą pasukome Ventspilio link. Jis mus pasitiko pasidabinęs gausiais įvairiaspalviais gėlynais, gražiai sutvarkytais parkais. Tai nuostabaus grožio miestas. Ventspilio pavadinimas kilęs nuo upės Venta, kuri nepavargdama vingiuoja apie 343 km ir Ventspilyje įteka į Baltijos jūrą.

Papietavę susiruošėme pasiplaukioti ekskursijų laiveliu „Hercogs Jekabs“. Paskui kas norėjo galėjo įsiamžinti ant molo, prie jūros ar laive. Ventspilyje vasarą gausu įvairių renginių, puikių festivalių. Netrukus pajudėjome link inkarų parko. Čia esantis didžiausias inkaras sveria 23 tonas, jo aukštis – apie 6 m. Šiame parke įrengta puiki vieta poilsiui – vandens telkinukas su keliomis spalvomis žydinčiomis vandens lelijomis. Toliau pasukome į nuotykių parką, kopėme į kalną, nuo kurio atsivėrė miesto panorama. Mūsų keliauninkai išbandė nusileidimą kameromis, kiti atsigaivino ledais.

Jau saulutė leidosi vis žemyn, o mūsų dar laukė Milžino parkas. Jį puošia pasakų milžino Lutausio išmėtyti daiktai: didžiulė kepurė, batas ir t.t. Parko teritorijoje radome ir kitų vaikų mylimų herojų: boružėlę, žiogą, katiną, vėžlį ir daug kitų. Šiame parke vyksta festivaliai, įvairūs renginiai, parodos ir spektakliai. Čia lankosi visi, kas mėgsta gamtą, ramų poilsį.

Įsiamžinę, daug pamatę ir išgirdę, laimingi, nors šiek tiek pavargę, leidomės namo. Kelionės metu skambėjo dainos, įvairūs pasakojimai, anekdotai. Dar stabtelėjome pasisemti šaltinio vandens kelionės dulkėms ir prakaitui nuplauti.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas