„Nuausta“ floristinė tautinė juosta

Šeduvos m. neįgaliųjų draugijos nariai prie savo pačių „nuaustos“ floristinės juostos.

Bendruomenės balsas
Nustatymai

Šeduva: 

„Bičiulystei“ laiškelį atsiuntusi Šeduvos m. neįgaliųjų draugijos narė Irmina Beneševičiūtė pasidalijo įspūdžiais iš Žolinės šventės.

Vasarai perkopus į antrąją pusę, rugpjūčio 15 d. Šeduva šventė kasmetinę Žolinės šventę. Tai seniausia ir garbingiausia Švč. Mergelės Marijos garbinimo šventė. Miestas pagyvėja, kai į gimtuosius namus grįžta kraštiečiai, susitinka giminės.

Šventės organizatoriai pasistengė, kad visi jos dalyviai, atvykę svečiai išsineštų geriausius įspūdžius. Šventė prasidėjo tradiciniais Žolinės atlaidais Šeduvos Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje. Parapijiečiai rinkosi nešini derliaus gėrybėmis ir žolynais, kurie buvo pašventinti. Nuo seno tikėta, kad padėti prie šventųjų paveikslų jie sergėdavo namus nuo gaisro.

Po šv. Mišių miesto gyventojai ir svečiai rinkosi į Laisvės aikštę, kur išvydo tradicinį ir labiausiai visų laukiamą šventės akcentą – „Žolinės vainiką“. Šįmet miestelis pasipuošė floristinėmis tautinėmis juostomis. Pagrindinis floristinės juostos akcentas – iš javų varpų nupintas vainikas, žymintis amžinybę, nesibaigiantį ratą, pagarbą ir padėką Žemei už šiemetį derlių. Vieną floristinę juostą šventei padovanojo ir Šeduvos m. neįgaliųjų draugija. Ją „nuaudė“ N. Balkienė, A. Kulbeckienė, G. Kvitniskienė, V. Sliekaitė, N. Markulienė, A. Kut-rienė, L. Senulienė, R. Žemaitis ir kiti savo idėjomis ir savanorišku darbu prisidėję aktyvistai. Šeduvos m. neįgaliųjų draugijos pirmininkė Romualda Pranskietienė visiems padėkojo už nuoširdų darbą.

Vakarop į Laisvės aikštę sugužėjo daugybė žmonių, nuaidėjo kapelų muzikinis pasisveikinimas. Šventė tęsėsi miesto parke. Ją vainikavo įspūdingi fejerverkai ir Žolinės laužas.

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas