Kupiškis. Baltija dovanojo vasaros likučių...

Iš ryto ir vakarop buvo išbandyti visi treniruokliai.

Bendruomenės balsas
Nustatymai

Valius DOMANTAS

Kupiškio rajono neįgaliųjų draugijos nariams rugsėjo antroje pusėje rengiantis kelionei prie Baltijos, į Mokymo ir reabilitacijos centrą Šventojoje, pažįstami negailėjo užuojautų: „Suvargsit, sušalsit, taip lyja kasdien...“

Kelios dešimtys pasiryžusiųjų išvykai nepasidavė slogioms nuotaikoms, kurias dar pakurstė pajūrį užklupusios varginančios liūtys ir vėtros. Likimas buvo maloningas – kai tik bičiuliai iš Kupiškio, Pasvalio ir Šiaulių pasiekė kelionės tikslą, nustojo lyti. Puikiausios trys giedros dienos, pora dar ir kaitrių, vasariškų, tik viena tikrai rudeniška, su pilka dargana pasitaikė.

„Puikiai užbaigėm šią rudenišką vasarą, geriau pasibuvom nei kiti birželį ar liepą, rugpjūtį“, – džiaugėsi važiavusieji ir neprašovusieji. Ir ką gi jie veikė?

Kupiškėnai vaikštinėjo su šiaurietiškomis lazdomis, mėgavosi miestelio ir pušynų ramybe, gaudė saulės spindulius ir kaitinosi kopose, kai pabosdavo, ėjo grybauti, prisirinko gražiausių kazlėkų, rudmėsių, raudonviršių... Kasdien virtuvėlė kvepėjo grybais. O vakarais sėdo prie televizorių žiūrėti žinių, aktyvesnieji mynė treniruoklius rytais ir popietėmis. Puiki buvo išvyka, gal tik stigo kolektyviško ir draugiško visų aukštaičių pasibuvimo, apie tai vienas kitas prasitarė tarpusavyje, bet čia tik menkniekis, nublankęs prieš pasimatymą su pasiilgta jūra.

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas