Pakeisti Švietimo įstatymą neužteks, reikia kurti sistemą

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas prof. Jonas Ruškus ir specialioji pedagogė Svaja Venckienė įsitikinę – visi vaikai turi mokytis kartu.

Mokomės kartu
Nustatymai

Gruodžio mėnesį vykusiame Nacionaliniame žmogaus teisių forume nemažai dėmesio skirta ir žmonių su negalia problemoms. Diskusijoje „Įtraukus švietimas – misija (ne)įmanoma?“ kalbėta apie galimybę negalią turintiems vaikams mokytis kartu su visais. 

Reikia kompleksinio požiūrio

Daugiau nei prieš metus priimtas Švietimo įstatymo pakeitimas, numatantis, kad nuo 2024 metų visos mokyklos turės sudaryti galimybę visiems vaikams mokytis tose ugdymo įstaigose, kuriose jie nori.

„Ši nuostata įtraukta į Nacio­nalinį susitarimą dėl švietimo, tad įtraukusis švietimas turės būti užtikrinamas nepriklausomai nuo to, kokia politinė partija bus valdžioje. Turime dar 2 metus kokybiškai pasiruošti“, – diskusijoje sakė Seimo narys Justas Džiugelis.

Klaipėdos rajono Dovilų pag­rindinėje mokykloje kartu su visais mokosi ir negalią, taip pat ir sunkų autizmo sutrikimą, turintys vaikai. Specialioji pedagogė Svaja Venckienė atkreipia dėmesį, kad įtraukti šiuos vaikus į ugdymo procesą nėra leng­va. Jaučiamas didelis tėvų pasipriešinimas, trūksta palaikymo. „Mes nenorime, kad mokykla būtų mūšio lauku, mes norime, kad ji būtų žaidimo ir mokymosi lauku. Mums labai trūksta bendradarbiavimo, o ne agresyvios tėvų kritikos. Mums reikia kokybiškų mokymų, kurie yra privačiose rankose, mums reikia pagalbos telefono, kuriuo galėtume paskambinti, pasitarti, mums reikia ne tikrinimo, o pagalbos“, – problemas vardija specialioji pedagogė.

Jos teigimu, neteisinga kalbėti vien tik apie mokyklų atsakomybę. Reikia kurti visą pagalbos sistemą nuo medicininių paslaugų iki įtraukties į darbo rinką.

„Norėčiau matyti perspektyvą, ką ateityje darys mano mokiniai – darbas beprasmis, jei viskas baigiasi po 10 klasės“, – apgailestauja specialioji pedagogė. Jos teigimu, šiuo metu iš mokyklos išėję jaunuoliai arba lieka namuose, arba dienos centre spalvina paveikslėlius.


Įtraukusis ugdymas – ne tik pamokos

Sutrikusio intelekto globos bendrijos „Viltis“ projektų vykdytojos Ramunės Lebedytės-Undzėnienės teigimu, įtraukusis ugdymas – ne tik pamokos. Viskas turi būti daroma kompleksiškai. Vaikas turi būti atvežtas į mokyklą, jei reikia – pamaitintas, sudarytos galimybės sportuoti kartu su visais. Svarbu ir popamokinė veikla, būreliai – jei to nebus, tėvai negalės dirbti. „Šiuo metu visko trūksta: metodikų, medžiagos, infrastruktūros. Jei dabar vaikus atvesime į mokyklą ir paliksime, visiems bus didelis striokas“, – įsitikinusi šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, atstovaujanti moteris. Pasak R. Lebedytės-Undzėnienės, tai – ne tik švietimo, bet ir socialinės paramos klausimai.

J. Džiugelis atkreipia dėmesį, kad jau dabar yra socialinių paslaugų, kuriomis tėvai gali pasinaudoti. Viena tokių – daugelyje savivaldybių teikiama asmeninio asistento pagalba.

Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius pabrėžė, kad šiuo metu didžioji dalis atsakomybės tenka savivaldai. „Abejoju, ar savivaldybės pajėgs užtikrinti įtraukų ugdymą be rimtesnės pagalbos. Labai trūksta specialistų. Vienam psichologui tenka 400 vaikų“, – sunkumus vardija A. Petravičius.


Ar liks specialiosios mokyklos?

VDU sociologijos katedros dėstytoja dr. Daiva Bartušienė sako bendraudama su autistiškų vaikų tėvais pastebinti, kad jie jaučia baimę. Tarkim, baiminasi, kad nesėkminga įtrauktis į mokyklą gali paskatinti vaiko regresą. Mokyklos nerimauja, nes joms labai trūksta žinių ir informacijos. Dėl to nežinojimo padaroma nemažai klaidų – pavyzdžiui, kai kurie vaikai darbą atlieka daug geriau bėgiodami aplink stalą. Užuot priėmus tokio vaiko individualumą dažnai jis yra slopinamas vaistais.

J. Džiugelis patikino, kad nuo 2024 metų nebus visi vaikai automatiškai perkeliami į bendrojo lavinimo mokyklas. Tėvai galės rinktis, kas jiems geriau.

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros profesorius, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas prof. Jonas Ruškus kategoriškas – visi vaikai turi būti mokomi kartu. Jokių specialių mokymo įstaigų ar klasių neturi likti: „Mes turime tradiciją, kurioje išstumiame negalią turinčius vaikus, nepriimame jų į bendrojo ugdymo sistemą, mokome juos vadinamosiose specia­liosiose įstaigose, tai vėliau užprogramuoja jų gyvenimą institucijose.“


Kas yra gera mokykla?

Pasak J. Ruškaus, suteikti vaikui kokybišką edukacinę aplinką yra valstybės pareiga, nesvarbu, kokia negalia bebūtų, nes tai nulems vaiko ateitį. „Deja, dar mūsų visuomenėje nepakankamai vertinamas įvairovės skatinimas“, – įsitikinęs profesorius. Jo manymu, gera mokyk­la – ne tik ta, kuri labai gerai paruošia vaikus, bet ir ta, kuri sugeba numatyti kiekvieno vaiko poreikius.

J. Ruškaus teigimu, – įtraukusis švietimas – nuolatinis, niekada nesibaigiantis procesas. Įtrauktis neįvyks per kelerius metus. Pasak profesoriaus, nėra idea­laus modelio, kurį galėtume nukopijuoti ir perkelti į savo sistemą.

S. Venckienė įsitikinusi – reikia mažiau kalbėti ir bijoti, o daugiau dirbti ir pasitikėti vieni kitais: „Mes vis dar esame kalbų lygyje. Kalbėtojų turime daug, bet kada atsiras darytojai?“

J. Džiugelis pabrėžė, kad jau ir dabar, nelaukiant įstatymo numatyto termino, mokyklos gali priimti visus vaikus. Yra ir nemažai gerų pavyzdžių. Na, o įstatymas – formalumas, galimybė apginti tėvų teises, jei ugdymo įstaigos atsisakytų mokyti jų vaikus.

Aurelija BABINSKIENĖ

  Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje