Reikalinga slauga: ką būtina žinoti?

Negalios ABC
Nustatymai

Slaugos poreikis Lietuvoje didėja, tad sunkiai sergantys mūsų šalies gyventojai šias paslaugas gali gauti ne tik ligoninėje, poliklinikoje, bet ir savo pačių namuose. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai primena, ką būtina žinoti apie slaugos paslaugas, kurias gali gauti privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausti žmonės.

Visiems PSD apdraustiems pacientams Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas slaugos paslaugas teikia gydymo įstaigos, turinčios licenciją šiai veiklai ir sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK).


Slauga namuose

Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos pacientams, kuriems:

  • nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis;
  • nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis su dideliais specialiaisiais poreikiais;
  • atlikta tracheostoma (chirurginiu būdu išoriškai suformuota žiotis trachėjoje) ar gastrostoma (įstatytas vamzdelis į skrandį) ir būtinas gleivių išsiur­bimas iš kvėpavimo takų;
  • po gydymo stacionare dėl somatinių ligų ir pažeidimų nustatytas bendras funkcinis sutrikimas, kai Bartelio indeksas yra nuo 20 iki 61 balo ir kurie kasdieniame gyvenime yra visiškai arba beveik priklausomi nuo kitų žmonių pagalbos.

„Pacientas ar jo artimieji dėl slaugos paslaugų namuose turėtų kreiptis į šeimos medicinos paslaugas arba pirmines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį gydytoją. Jis siuntime nurodys, kokių ambulatorinių slaugos paslaugų namuose reikia pacientui“, – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.

Slaugytojai pacientų namuose gali atlikti nemažai įvairių slaugos procedūrų: suleisti vaistus, prijungti ir prižiūrėti lašinės sistemą, paimti kraują ar šlapimą laboratoriniams tyrimams, padaryti elektrokardiogramą, užtikrinti žaizdų bei pragulų profilaktiką ir priežiūrą, dirbtinių kūno angų (stomų) priežiūrą, enterinį maitinimą ir kt.

Slauga ligoninėje

Pacientai į slaugos ligoninę siunčiami tuomet, kai jiems nustatyta tiksli diagnozė ir nereikalingas aktyvus gydymas bei negalima skirti medicininės rea­bilitacijos.

„Pacientai į slaugos ligonines gali būti siunčiami po slaugos paciento namuose, kai ambulatorinė pagalba neefektyvi, užsitęsus ligai, kai nereikia aktyvaus stacionarinio gydymo, o medicininės reabilitacijos taikyti negalima. Ir net po medicininės reabilitacijos, esant slaugos indikacijų, pacientai gali būti siunčiami į šias gydymo įstaigas“, – teigia O. Burokienė.

Buvimo slaugos ligoninėje trukmę lemia paciento būklė, ligos eiga ir sunkumas. „Gydymo įstaigai, sudariusiai sutartį su TLK dėl slaugos paslaugų išlaidų apmokėjimo, iš PSDF mokama už faktinį ligonio gydymo laiką, tačiau ne ilgesnį nei 120 dienų per kalendorinius metus“, – aiškina O. Burokienė.


Paliatyvioji slauga

Kai tenka padėti žmogui kęsti ligos skausmus, teikiama paliatyvioji pagalba – visapusiška pacientų, sergančių neišgydomomis, progresuojančiomis ligomis, priežiūra. Paliatyviosios pagalbos paslaugos gali būti teikiamos tiek gydymo įstaigose, tiek paciento namuose.

„Paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos patiems sunkiausiems ligoniams: esantiems komoje, sergantiems onkologinėmis ligomis, tam tikro laipsnio demencijomis ir pan. Gydantysis gydytojas, atsižvelgdamas į ligonio sveikatos būklę, į jo ir artimųjų pageidavimą, parenka paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo būdą. Kartu su paliatyviosios pagalbos sveikatos priežiūros specialistais ir ligonio artimaisiais gydytojas nustato tokių paslaugų teikimo mastą ir trukmę, prireikus juos koreguoja“, – teigia O. Burokienė.

Paciento šeimos gydytojas, nustatęs paliatyviosios slaugos poreikį ir įvertinęs, kad pacientui reikalingos techninės pagalbos priemonės, tai nurodo išduodamame siuntime, su kuriuo iš karto galima kreiptis į bet kurį Techninės pagalbos neįgaliesiems centro padalinį.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt