Seime pristatant 2021 m. Vyriausybės veiklos ataskaitą, daugelis ministrų, paklausti, ką nuveikė negalią turinčių žmonių labui, turėjo ką pasakyti. Opozicija net pradėjo stabdyti ministrų atsakymus, motyvuodama, kad šiai temai skiriama per daug laiko.
Reikia ne gailesčio, o sąlygų
Seimo narė, Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė Vyriausybės nariams uždavė klausimą, kas nuveikta (arba bus nuveikta) šioje kadencijoje, kad žmonės su negalia patirtų mažiau diskriminacijos ir gautų daugiau paslaugų.
Premjerė Ingrida Šimonytė patikino, kad žmonių su negalia klausimai yra Vyriausybės prioritetas. Jos teigimu, svarbu jų ne gailėtis, o sudaryti sąlygas, kad šie žmonės jaustųsi visuomenės dalimi bei galėtų naudotis ir infrastruktūra, ir kitomis pageidaujamomis raiškos formomis visose srityse. Kaip vieną iš svarbių žingsnių I. Šimonytė paminėjo neseniai Vyriausybėje patvirtintą nutarimą dėl visų naujai įsigyjamų viešojo susisiekimo transporto priemonių pritaikymo.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė mano, kad svarbus žingsnis pernai buvo švietimo pagalbos specialistų pareiginės algos didinimas. Taip tikimasi prikviesti daugiau šių darbuotojų į mokyklas. Taip pat skirtas finansavimas 285 papildomoms mokytojų padėjėjų pareigybėms. Ministrė daug vilčių deda į Tūkstantmečio mokyklų programą. Jos teigimu, šiose mokyklose bus užtikrinamas tiek mokymosi proceso, tiek infrastruktūros prieinamumas įvairių poreikių vaikams. Parengta koncepcija dėl specialiųjų mokyklų tinklo pertvarkos, planuojama Vilniuje įkurti Nacionalinį įtraukties centrą.
Nuo statinių pritaikymo iki pavėžėjimo
„Nuo šių metų pasikeitė statinių projektavimas, Statybos inspekcija perėmė patikrinimą, ar statinys atitinka universalaus dizaino principus“, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas, patikindamas, kad statinio ekspertizės kokybė yra pagerėjusi.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasidžiaugė, kad praeitais metais buvo sukurta asmeninės pagalbos sistema. Ji akcentavo, kad ministerijai svarbu ne tik patys neįgalieji, bet ir žmonėmis su negalia besirūpinantys artimieji. Dėl to šiemet Vyriausybės sprendimai bus nukreipti į dalyvavimo darbo rinkoje užtikrinimą tiek žmonėms su negalia, tiek jais besirūpinantiems asmenims. Taip pat ką tik pristatytas neveiksnumo mechanizmo palengvinimas, kad šeimos, kurios augina vaikus su negalia iki 18 metų, jiems sulaukus pilnametystės, neturėtų pereiti papildomo biurokratinio kelio, siekiant įrodyti, kad gali toliau rūpintis savo vaikais. Numatyta ir negalios nustatymo reforma.
„Kadangi mums svarbu, kad paslaugas gautų visi, nepriklausomai nuo negalios būklės, ministerija parengė paslaugų suteikimo kriterijus, kuriais būtų užtikrinta, kad tiek interneto svetainės, tiek patekimas į atitinkamas patalpas būtų pritaikytas“, – sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys akcentavo, kad integruojant sveikatos ir socialines paslaugas labai svarbu užtikrinti pavėžėjimo funkcijas. „Rengiami bandomieji projektai, bus skiriami ištekliai, kad būtų organizuotas pavėžėjimas tiek savivaldybių ribose, tiek tarp skirtingų gydymo įstaigų skirtingose savivaldybėse“, – sakė A. Dulkys.
Kultūros ministras Simonas Kairys atkreipė dėmesį į kultūros paveldo statusą turinčių statinių pritaikymą. Kaip pavyzdį jis pateikė daug iššūkių sukėlusį nuolydžio į Trakų pilį įrengimą. Taip pat vylėsi, kad ministerijos pastabas išgirs ir į žmonių su negalia poreikius labiau įsiklausys ir paveldo ekspertai.
Kad planuojamos naujovės greičiau taptų realybe
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatore šiuo metu dirbanti Ugnė Šakūnienė daug metų gina žmonių su negalia teises. Matydama biurokratines negeroves, ji nevengia išsakyti aštrių žodžių. Paprašėme jos pakomentuoti, ką ji mano apie dabartinės Vyriausybės veiklą.
Daugybę metų negalią turinčių žmonių bendravimas su valdininkais atrodė tarsi kalbėjimas su savimi pačiu – lyg ir klauso, bet negirdi. Tačiau situacija keičiasi. Džiugu, kad į gerąją pusę. Negalia – tai, kuo niekam ir niekada nesinori išsiskirti iš kitų. Va, grožiu, protu – norime. O negalėjimu – ne. Todėl labai norisi galėti. Norisi būti savarankiškiems, jaustis oriai ir neprašinėti.
Turbūt nenustebinsiu pasakydama, kad orumą didina pinigai. Ir galiu pasakyti, kad tiek įvairių išmokų ir pensijų/pašalpų didėjimo, kaip pastaraisiais metais, dar neatsimenu. Žinoma, dabar, kai įvairios krizės ir problemos (COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje, nelegalūs migrantai), su kuriomis iki šiol nėra tekę susidurti, augina infliaciją, didėjimas nėra taip jaučiamas, kaip būtų normaliu metu, tačiau padeda išvengti skurdo arba bent jį sumažinti. Štai ir vėl – nuo birželio planuojama didinti tiek senatvės pensininkų, tiek žmonių su negalia pensijas.
Neįgaliųjų vežimėliais judančios kolegės džiaugiasi, kad padidėjo automobilio įsigijimo kompensacija, kuri daugybę metų buvo „užšalusi“. Taip pat atsirado kompensacijos elektriniams varytuvams, naudojamiems prie tetraplegikų vežimėlių, – anksčiau to nebuvo. O dabar žmonės gali gauti iki 3800 eurų kompensaciją.
Atsirado 4 poreikių lygiai: 2 slaugos ir 2 priežiūros, todėl daugiau žmonių su sunkiomis negaliomis gauna išmokas.
Socialiniame tinkle matau pažįstamos džiaugsmą – žmonės, namuose slaugantys ar prižiūrintys vaiką, priėmus įstatymų pakeitimus, 36 mėnesiams galės gauti neįgaliojo aprūpintojo statusą. Iki šiol mamos ir tėčiai, kurie rūpinosi savo sunkios negalios vaiku, iki jam teismo sprendimu bus paskirtas globėjas ar rūpintojas, neturėjo galimybės dirbti ir būti draudžiamais valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu, sveikatos draudimu. O teismo procesas globėjui paskirti – ilgas ir varginantis ne tik administracine, biurokratine prasme, bet ir sukeliantis šeimoms daug skaudžių emocinių išgyvenimų.
Dar planuojama daugybė pokyčių, padedančių žmonėms su negalia įsidarbinti, o vaikams – mokytis. Būtent galimybė dirbti suteikia daugiausiai savarankiškumo. Be to, dirbdamas ne tik užsidirbi, bet ir oriau jautiesi. O galimybė įsidarbinti, beje, daug didesnė tų, kurie galėjo mokytis, taigi, ir įgyti aukštesnį išsilavinimą.
Telieka laikyti kumščius, kad planuojamos naujovės, gerinančios žmonių su negalią gyvenimą, greičiau taptų realybe.
Emilija STONKUTĖ
Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.
