Visiems pritaikytas transportas: nuo kritikos iki įstatymo pakeitimo

Transporto priemonių pritaikymą išbando žmones su negalia vienijančių organizacijų atstovai. Aurelijos Babinskienės nuotr.

Pokyčių link
Nustatymai

Seimo komitetuose pradedamas svarstyti Transporto veik­los pagrindų įstatymo pakeitimo projektas. Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti žmonių lygiavertį judumą viešojo transporto priemonėmis ir pasiekti, kad nuo 2022 m. lapkričio 1 d. visos naujai įsigyjamos viešojo transporto priemonės būtų pritaikytos regos, klausos, fizinę ar intelekto negalią ir kitiems individualių poreikių turintiems žmonėms. 

Negali išlipti iš vežimėlio – keliones atidėk

Tauragiškė Eglė Laurinaitytė – keliauti mėgstanti mergina. Pati automobilio nevairuoja, tad kliaujasi viešuoju transportu, dažniausiai – tarpmiestiniais autobusais. „Po Tauragę važinėju su skuteriu arba neįgaliojo vežimėliu, prie kurio dar prisitaisau varytuvą“, – sako Eglė. Į Klaipėdą, Kauną, Vilnių ji dažniausiai važiuoja iš Kryžkalnio – ten stoja ekspresai, be to, tiesioginiai reisai trunka gerokai trumpiau nei ten pat vykstantys, bet pakeliui dar ne vieną miestą ar miestelį aplankantys iš Tauragės autobusų stoties važiuojantys autobusai.

Bene 6-erius metus gana intensyviai keliaujanti mergina neslepia – negalią turintiems žmonėms pritaikytu autobusu važiuoti dar neteko. „Tiesa, vieną kartą pirkdama bilietą internetu apsidžiaugiau, kad pagaliau galėsiu išbandyti pritaikytą autobusą, nes šis maršrutas buvo pažymėtas neįgaliojo ženkliuku, – pasakoja Eglė. – Kai atvažiavusi į Kryžkalnį šio autobuso vairuotojo paklausiau, kaip į jį įvažiuoti, paaiškėjo, kad jokio pritaikymo nėra. Į klausimą, kodėl ne tik internete, bet ir ant autobuso yra neįgaliojo ženkliukas, vairuotojas atsakė, kad... jis čia turi būti...“

Visa laimė, kad Eglės negalia jai leidžia atsistoti, šiek tiek paeiti, tad iš panašių situacijų mergina nesunkiai išsisuka. „Jeigu negalėčiau atsistoti, tik sėdėčiau vežimėlyje, jokių kelionių nebūtų“, – sako ji.

Lietuvoje yra 14 tolimojo susiekimo autobusų, pritaikytų asmenims su negalia: 6 turi UAB „Kautra“, 4 – UAB „Toks“, po 2 – UAB „Mažeikių autobusų parkas“ ir UAB „Jonavos autobusai“. E. Laurinaitytės pavyzdys akivaizdžiai rodo, kad tiek autobusų negali patenkinti žmonių su negalia poreikių laisvai ir savarankiškai judėti šalyje.

Susisiekimo ministerija taip pat pripažįsta, kad Lietuvos automobilių kelių, geležinkelių, vidaus vandenų transporto priemonės ir infrastruktūra dabar tik iš dalies pritaikyta judėjimo, klausos, regos ar kitą negalią turintiems žmonėms. Neužtikrintas ir kitų individualių poreikių turinčių žmonių – senyvo amžiaus, nėščiųjų, vaikų vežimėliuose ir pan. – visavertis judumas ir galimybė patogiai naudotis pritaikyta transporto infrastruktūra, transporto priemonėmis ir paslaugomis.

Eglė Laurinaitytė.

Kaip aš tave bagažinėje vešiu?

Žmonių su negalia savarankišką judėjimą viešuoju transportu apsunkina ne vien nepritaikytų transporto priemonių stoka. Kelionės sėkmę dažnai lemia ir žmogiškasis faktorius – vairuotojo požiūris.

„Norėjau nuvažiuoti į koncertą Kaune. Reikėjo iš Tauragės pasiekti Kryžkalnį. Atvažiavau į stotį, vežimėlį palikau prie autobuso bagažinės, įlipau, atsisėdau, – prisimena Eglė. – Netrukus autobuse pasirodė įpykęs vairuotojas. „Lipk lauk“, – piktai rėžė jis ir pridūrė manęs nevešiąs. Bandžiau klausti – kodėl, kaip tai suprasti? Pasirodo, jis į bagažinę negalėjo įdėti mano vežimėlio – šis tiesiog netilpo. Į jokias kalbas vairuotojas nesileido, tik mostelėjo ranka į kitą autobusą ir mane išvarė kaip šunį...“

O kilusią problemą buvo visai nesunku išspręsti. Tereikėjo paklausti merginos, ar negalima suglausti vežimėlio ar kaip nors kitaip jį sumažinti. „Nuėmus ratus jis tikrai telpa į visai nedidelę bagažinę, – tikina ne kartą taip su savo vežimėliu keliavusi Eglė. – Kito autobuso vairuotojas buvo daug geranoriškesnis ir problemos neliko.“

Eglė prisimena ir dar vieną ne itin smagią istoriją. Buvo nuvažiavusi į Klaipėdą. Uostamiestyje smagiai praleidusi laiką susiruošė namo. Autobusų stotyje susirado aikštelę, iš kurios turėjo važiuoti jai reikalingas autobusas, sėdi vežimėlyje, laukia ir mato, kaip į aikštelę įvažiuojančio autobuso vairuotojas, ją pastebėjęs, pradėjo galvos judesiais rodyti, kad jos neveš. Tą patį pakartojo ir išlipęs. „Aš jam sakau, kad man būtinai reikia grįžti namo, o jis: „Aš tavęs neimsiu...“ Nė nepaklausė, ar aš visiškai nevaikštau, gal galiu atsistoti, pati įlipti į autobusą. Užuot pasidomėjęs, mestelėjo: „Kaip aš tave bagažinėje vešiu?..“ Į bagažinę juk ne mane, o tik vežimėlį reikėjo įtalpinti...“


Tyrimai patvirtino: žmonės su negalia patiria diskriminaciją

Viešojo transporto prieinamumo žmonėms su negalia situacija jau seniai kelia rūpestį. Neįgaliųjų reikalų departamento užsakymu ji analizuota ir specia­liai atliktuose tyrimuose. 2017 m. Lietuvos žmonių su negalia sąjunga atliko tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti viešojo transporto aplinkos pritaikymo neįgaliesiems situaciją Lietuvoje. Gauti rezultatai nenudžiugino. Apklausus 120 transporto įmonių, teikiančių viešojo transporto paslaugas keleiviams, paaiškėjo, kad tik mažiau nei 30 proc. jų turimų transporto priemonių yra žemagrindės, patogios žmonėms su negalia.

Tyrimas atskleidė ir dar vieną nerimą keliančią aplinkybę – nemaža dalis įmonių (75 proc.) teigė nenusiteikusios artimiausiu metu pirkti transporto priemonių, pritaikytų neįgaliesiems. Be kita ko, paaiškėjo, kad daugiau kaip pusė (65 įmonės) nerengia jokių mokymų personalui, kaip atpažinti įvairias negalias ir kaip elgtis su neįgaliaisiais, todėl vairuotojams ir autobusų stočių personalui žinių bei iniciatyvos akivaizdžiai trūksta.

2020-aisiais Nacionalinis socialinės integracijos institutas atliko transporto paslaugų asmenims su negalia pakankamumo ir efektyvumo Lietuvoje tyrimą, po kurio esamą transporto paslaugų prieinamumo situaciją įvertintino tik kaip iš dalies tenkinančią asmenų su negalia mobilumo poreikį. Tyrėjų išvadose teigiama, kad įvertinus Lietuvos teisinę bazę, aplinką, atliktus tyrimus, šalyje eksploatuojamą viešąjį transportą, galima konstatuoti, kad transporto prieinamumo srityje žmonės su negalia Lietuvoje vis dar patiria tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, kuri ne tik izoliuoja žmones su negalia, bet ir didina jų socia­linę atskirtį.


Memorandumo įsipareigojimai – įstatymo pakeitimo projekte

Vis garsiau NVO išsakoma kritika, tyrimų išvados reikalavo spręsti problemą. Pirmas žingsnis – pernai vasarą Susisiekimo ministerijos, jai pavaldžių įmonių ir neįgaliuosius vienijančių organizacijų pasirašytas memorandumas. Jame įsipareigojama užtikrinti, kad visos įsigyjamos naujos viešojo susisiekimo transporto priemonės ir jomis teikiamos vežimo paslaugos būtų pritaikytos individualių poreikių turintiems žmonėms, o įrengiami nauji ar rekonstruojami transporto infrastruktūros objektai ir jų aplinka būtų pritaikyti įvertinant šiuos poreikius.

„Pokyčius pradedame nuo savęs – prie memorandumo jungiasi ir visos susisiekimo srities įmonės. Specialiųjų poreikių turintiems žmonėms pritaikyta aplinka – autobusai, troleibusai, traukiniai, taip pat stotys, viešojo transporto stotelės – tai yra būtinos sąlygos, kurios turi užtikrinti specialiųjų poreikių turinčių žmonių dalyvavimą visuomenės gyvenime“, – sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Memorandume iškeltus įsipareigojimus šiemet ruošiamasi įteisinti pakeičiant Transporto veiklos pagrindų įstatymą. Jo projektui ir poįstatyminiam teisės aktui rengti buvo sudaryta darbo grupė, kurioje dalyvavo žmones su negalia vienijančių organizacijų atstovai ir kiti suinteresuoti asmenys. Susisiekimo ministerija miestų infrastruktūrai sutvarkyti ir pritaikyti individualių poreikių turintiems žmonėms iki 2027 m. numato skirti daugiau kaip 500 mln. eurų.

Transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimams pritarė Vyriausybė ir jie jau pradėti svarstyti Seime. Įstatymo projekte numatoma, kad nuo š. m. lapkričio 1 d. visos naujos įsigyjamos viešojo transporto priemonės būtų pritaikytos regos, klausos, fizinę ar intelekto negalią turintiems ir kitiems žmonėms, turintiems individua­lių poreikių.

Numatomais pokyčiais džiaugiasi ir E. Laurinaitytė. Mergina nesitiki, kad priėmus įstatymo pataisas akimirksniu viskas pasikeis, tačiau viliasi, kad palaipsniui situacija gerės ir pritaikytas viešasis transportas suteiks dar daugiau galimybių keliauti, įsitraukti į visuomenės gyvenimą.

Aldona MILIEŠKIENĖ

 

Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje