Socialinių paslaugų kokybė: ar jau pasiekėme europinį lygį?

Konferencijoje „Socialinių paslaugų kokybės gerinimas: kaip ir kodėl?“ dalyvavo per 200 paslaugų teikėjų ir ekspertų.

Pokyčių link
Nustatymai

Apie 250 socialinėje srityje dirbančių įstaigų, organizacijų atstovų, ekspertų ir praktikų, buvo susirinkę į konferenciją, kurioje dvi dienas diskutavo, kas yra socialinių paslaugų kokybė ir kaip ją pasiekti. Vienas iš būdų įsivertinti – EQUASS Assurance kokybės sertifikavimo sistema. Pagal šią sistemą įsivertino ir kokybės sertifikatus gavo apie 120 socialinių paslaugų srityje dirbančių įstaigų. 

Kokybė svarbi visur

„Tokių žodžių, kaip gyvenimo kokybė, įgalinimas prieš 5 metus nebuvome girdėję. Buvo sunku rasti galinčių kalbėti šiomis temomis. Dabar kokybę matome ne tik socialinėse paslaugose, bet visur – nuėję į parduotuvę, auklėdami vaikus“, – sako konferenciją organizavusio Valakupių reabilitacijos centro direktorė Tatjana Ulbinienė.

„Mes tikrai pažengėme per kokius 15 metų“, – įsitikinusi ir socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė. Jos teigimu, EQUASS Assurance sistema padeda įsivertinti, ar teikiamos paslaugos atitinka aukščiausius kokybės standartus. Planuojama, kad per 1,5–2 metus bus įdiegtas nacionalinis socialinių paslaugų standartas.


Dėmesys žmogaus poreikiams

Pasak Širvintų parapijos globos namų atstovės Agnės Grybauskienės, pagrindiniai šių namų veiklos principai – orumas ir pagarba, šeimyniškumas. Siekiama, kad žmogus jaustųsi gerai, nejaustų streso.

Jiems per konferenciją buvo įteiktas EQUASS kokybės sertifikatas. „Iki EQUASS gyvenome gražiai, darėme tą patį, sunkiai dirbom, rūpinomės seneliais. Pasitvirtinome, kad teisinga linkme einame“, – sakė A. Grybauskienė. Vis dėlto, jos teigimu, kokybės sertifikato siekimas padėjo geriau įsivertinti savo veiklą ir pasitempti ten, kur buvo trūkumų.

Po auditorių apsilankymo dar daugiau dėmesio skiriama gyventojų balsui. Gyventojų tarybos nuomonė tapo dar svarbesnė. Kalbantis su gyventojais paaiškėjo, kad jie nelabai nori dalyvauti užimtumo veiklose, mieliau tiesiog pasikalbėtų. Atsirado grupiniai terapiniai, teminiai ratai, kuriuose yra galimybė gyventojams išsikalbėti, o darbuotojams – įsiklausyti į jų poreikius. Sustiprėjo personalas. Pavyzdžiui, pasikeitė virėjų požiūris į gyventojų poreikius.

Kauno miesto socialinių paslaugų centro atstovė Evelina Gergždienė papasakojo, kad EQUASS sertifikatu buvo įvertintos socialinės paslaugos namuose. Buvo siekta teikti kokybiškas, į asmenis orientuotas paslaugas, atsižvelgti ne tik į globojamų asmenų, bet ir į jų artimųjų interesus.

Pirmiausia buvo sutarta, kad kokybiška senatvė galėtų būti apibrėžiama gera fizine sveikata, stabilia psichologine būsena, aktyviu socialiniu gyvenimu. Tad ir paslaugas stengiamasi teikti taip, kad būtų patenkinti šie poreikiai. Prireikus paslaugų gavėjams teikiamos psichologo paslaugos, yra įtraukiami nauji specialistai – tarkim, slaugytojai.

Pasak Valakupių reabilitacijos centro EQUASS projekto veiklų organizatorės Nataljos Markovskajos, tokia ir yra socia­linių paslaugų kokybės esmė – orientacija į asmenį ir jo poreikius. EQUASS kokybės ženklas reiškia, kad paslaugos atitinka europinius reikalavimus.

VRC EQUASS projekto veiklų organizatorė Natalja Markovskaja ir EQUASS auditorė Giedrė Martinaitienė. 

Ne visur paslaugos aukščiausios kokybės

Socialinių paslaugų priežiūros departamento (SPPD) direktorius Alvydas Masiulis pasidalijo patikrinimų, kurių metu vertinama globos įstaigų paslaugų kokybė, rezultatais. Jo teigimu, didžiausio dėmesio centre šiuo metu yra globos namų įstaigų gyventojai, kurie turi mažiausias galimybes apginti savo teises.

Pasak A. Masiulio, paslaugų kokybė išties gerėja. Departamentas vis daugiau dėmesio skiria ne kontrolei, o konsultavimui.

Direktorius pateikė ir gerosios, ir blogosios praktikos pavyzdžių. Kai kuriose globos įstaigose yra nupirkti specialūs įrankiai, kuriais naudojantis patogiau valgyti. Daug įstaigų turi įsigijusios daugiafunkces lovas, prie jų yra įrengti pasikėlimo prietaisai, iškvietimo sistema. Tačiau tenka rasti ir savadarbių pakėlimo įtaisų, kurie yra nesaugūs, pasitaiko ir malkomis paremtų lovų. A. Masiulio teigimu, yra nemažai įstaigų, kurių patalpos nepritaikytos negalią turintiems žmonėms arba pritaikytas tik pirmas aukštas. SPPD nuotraukose – statūs, besisukantys laiptai į antrą aukštą. „Gal ir gali užlipti žmogus, kai vaikščioja, bet jei susirgtų... Kaip juos nuneša?“ – stebisi direktorius. Jo teigimu, yra atvejų, kad žmones ir maišuose neša. Kai kuriose įstaigose nėra virtuvėlių maistui gaminti, nėra galimybės savarankiškai judėti globos namuose (per siauri pravažiavimai), neužtikrinamas privatumas.

A. Masiulis rodo nuotrauką, kurioje matyti, kad maistas patiekiamas kibire, kuris padedamas ant stalo. „Iš higienos normų pusės viskas gerai, bet akivaizdu, kad taip namuose nevyksta“, – sako direktorius. Bene labiausiai SPPD atstovus nustebino, kai pamatė, jog stuburo nelaikantis gyventojas pririštas prie vežimėlio, o vežimėlis – prie lovos.


Patinka, kad klausiama nuomonės

SADM socialinių paslaugų grupės vyriausioji specialistė Jurgita Gajauskienė pristatė socialinių paslaugų srities naujienas, kurios, tikimasi, paskatins geresnę jų kokybę. Nuo liepos 1 d. atsiranda naujos prevencinės paslaugos, o nuo sausio 1 d. socialinės reabilitacijos paslaugos bendruomenėje taps socialinėmis ir jas reikės akredituoti. Atsiras socialinių paslaugų srities darbuotojų reguliacija. „Nuo kitų metų paslaugas galės teikti ne tik įstaigos, bet ir privatūs asmenys. Tikimasi, kad taip pagerės socialinių paslaugų prieinamumas“, – naujovėmis dalijasi J. Gajauskienė.

„Man svarbu būti priimtai ir suprastai. Labai svarbu, kai pavyksta nuveikti, ką suplanavome“, – sako dienos centro „Šviesa“ lankytoja Justė Merkevičiūtė. Ji pasakoja, kad centre klausiama lankytojų nuomonės. „Kartu su darbuotojais priimame sprendimą, kur norime nuvykti, ką norime pamatyti“, – sako Justė. Metų pabaigoje visi balsuoja, kokie užsiėmimai patiko, kurie ne, renka savo atstovą į dienos centro tarybą. Jai smagu piešti, kurti, vaidinti.

Renginį vedusi Aistė Krušinskaitė prisiminė: kai po traumos teko daug laiko praleisti reabilitacijos įstaigoje, reikėjo mokytis iš naujo gyventi su savo kūnu, ji suprato, koks svarbus šiame darbe yra žmogiškasis santykis. „Labai sparčiai situacija gerėja ir mums gyventi darosi lengviau“, – viltingai apibendrino Aistė.

Konferencijos akimirkos:

 

Aurelija BABINSKIENĖ

 

Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje