Susisiekimo ministerijos organizuotame renginyje „Laisvė judėti kiekvienam“ pristatyti transporto sektoriaus pritaikymo individualių poreikių turintiems žmonėms pokyčiai ir išsikeltas ambicingas tikslas – iki 2027 m. viešąjį transportą pritaikyti individualių poreikių turintiems žmonėms. Ministerija pažymi, kad pertvarka paskatins ne tik kardinalų viešojo transporto parkų performavimą, bet ir stočių, stotelių, miesto gatvių ir šaligatvių infrastruktūros atnaujinimą.
Permainos – per metus
Praėjusių metų birželį Susisiekimo ministerija, jai pavaldžios įmonės ir žmonėms su negalia atstovaujančios organizacijos bei 31 šalies savivaldybė pasirašė Memorandumą dėl viešojo transporto ir jo infrastruktūros pritaikymo individualių poreikių turintiems žmonėms. Šių metų birželį Seimas priėmė Transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimus, numatančius, kad nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigyjamos naujos transporto priemonės (autobusai, troleibusai ir kitos, taip pat ir keleiviniai laivai) turės būti pritaikytos žmonėms su individualiais poreikiais. Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad jeigu toks įstatymas būtų priimtas prieš 10 metų, šiandien visi Lietuvos gyventojai galėtų keliauti nevaržomai.
Pasak ministro, priimta ir daugiau žmonėms su negalia aktualių pokyčių. Vienas jų – įsigalioję Kelių eismo taisyklių pakeitimai, leidžiantys A+ eismo juosta negalią turintiems asmenims, suderinus su savivaldybe, vykti į švietimo įstaigas ir dienos užimtumo centrus. Pokyčiai vyksta ir Susisiekimo ministerijai pavaldžiose įmonėse – 20 šalies savivaldybių įgyvendina darnaus judumo mieste planus ir jaučia poreikį juos atnaujinti.
Laukia ir nauji darbai: ruošiamas transporto sektoriaus pritaikymo žmonėms su individualiais poreikiais planas, Susisiekimo ministerija rengia reikalavimus viešojo transporto priemonėms.
„Užtikrindami laisvą judėjimą visiems, kartu mažiname žmonių su individualiais poreikiais atskirtį, didiname jų galimybes gauti išsilavinimą ir būti įtrauktiems į visas gyvenimo veiklas. Tai šios Vyriausybės vienas prioritetų. Siekiame iki 2030 m. asmenų su negalia gyvenimo kokybės indeksą pakelti nuo dabartinio 48 proc. iki 60 proc.“, – renginyje kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Tikimasi pokyčio
Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė neslepia, kad iki šiol šalyje nebuvo teisės aktais nustatytų reikalavimų, kad viešojo transporto priemonės būtų pritaikytos žmonėms su negalia. Švedijoje jau 15 metų šie žmonės gali nevaržomai keliauti viešuoju transportu, net Latvijoje pritaikyta apie pusė transporto priemonių. Lietuvoje 2019 m. buvo pritaikyta tik 35 proc. transporto priemonių, daugiausia – didžiuosiuose miestuose.
„Iš tiesų turime savivaldybių, kurios sau senokai ieškojo sprendimų, kaip viešąjį transportą pritaikyti žmonėms su negalia. Tačiau pusė Lietuvos savivaldybių nebuvo motyvuotos tuo pasirūpinti. Imdamiesi lyderystės šioje srityje, siekiame, kad individualių poreikių turintys žmonės galėtų patogiai judėti ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir visoje Lietuvoje“, – sakė viceministrė. Jos teigimu, Lietuva yra pasiruošusi sisteminiam pokyčiui.
Susisiekimo ministerija viešojo transporto ir jo infrastruktūros pritaikymui individualių poreikių turintiems žmonėms žaliosios pertvarkos kontekste planuoja skirti ne mažiau kaip 0,5 mlrd. eurų. Šiam tikslui numatoma 333 mln. eurų iš Europos Sąjungos fondų investicijų, 250 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų. Numatomos savivaldybių biudžetų investicijos ir Kelių priežiūros ir plėtros programos dalis, skirta darnaus judumo ir saugaus eismo priemonėms (10 proc).
Svarbu pritaikyti ir infrastruktūrą
Renginyje dalyvavęs Lietuvos paraplegikų asociacijos prezidentas Juozas Bernatavičius pabrėžė, kad pritaikytos transporto priemonės neišsprendžia visų žmonių su negalia judumo problemų. Pasak jo, turi būti pritaikyta visa infrastruktūra: išėjimas iš namų, šaligatviai, viešojo transporto stotys ir stotelės. Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė renginyje pasigedo Aplinkos ministerijos, atsakingos už infrastruktūrą, atstovų. Jos teigimu, šioje srityje problemų kyla nuolat. Dabar vyksta diskusijos dėl elektromobilių įkrovimo stotelių – kaip jas įrengti, kad būtų prieinamos visiems. R. Kavaliauskaitės nuomone, pritaikant transporto priemones ir infrastruktūrą, labai svarbi stebėsena, į ją turėtų labiau įsitraukti savivaldybių atstovai. „Yra tų iššūkių, bet proveržis matomas ir ženklus“, – sakė ji.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovės Anos Staševičienės teigimu, sostinėje universaliam dizainui ir dabar skiriama daug dėmesio. Savivaldybėje yra sukurta Universalaus dizaino darbo grupė, ketvirtadalis jos narių – asmenys su skirtingomis negaliomis.
Vilniaus miesto savivaldybėje praėjusiais metais 33 proc. troleibusų ir net 96 proc. autobusų buvo pritaikyti individualių poreikių turintiems asmenims. Planuojama, kad iki 2030 m. bus pritaikytas visas savivaldybės viešasis transportas. „Susisiekimas turi būti prieinamas visiems. Neišskiriame žmonių su negalia, tiesiog stengiamės, kad kelionės smagios ir saugios būtų visiems keleiviams“, – teigė A. Staševičienė. Pasak jos, į Vilniaus miesto plėtros planą 2011–2030 metais įtrauktas ir infrastruktūros sutvarkymas.
Tokios iniciatyvos jau ėmėsi Jonavos rajono savivaldybė. Pasak bendrovės „Jonavos autobusai” direktoriaus Otaro Urbano, čia dar 2018 m. buvo priimtas sprendimas, kad visos naujai įsigyjamos transporto priemonės būtų žemagrindinės arba pusiau žemagrindės. Atnaujinama ir miesto infrastruktūra: rekonstruotos autobusų stotelės, įrengtos švieslentės, autobusai pritaikyti žmonėms su regos ir klausos negalia. Pokyčių, pasak O. Urbano, bus siekiama ir toliau – nuspręsta pirkti tik ekologiškas, elektra varomas transporto priemones.
Rūta Kupčinskaitė tikrina, ar galėtų pati pasižymėti bilietą.
Išbandė pritaikytus autobusus
Renginyje dalyvavę neįgaliųjų vežimėliais judantys bei žemaūgiai žmonės turėjo progą įvertinti, ar įsigyjami pritaikyti autobusai atliepia jų poreikius. „Vilniaus viešasis transportas“, „ALTAS Auto“, „Utenos autobusai“ ir Mažeikių autobusų parkas pristatė skirtingų tipų autobusus, pritaikytus žmonėms su individualiais poreikiais. Į daugumą žemagrindžių autobusų buvo galima patekti vairuotojui nuleidus juose įrengtą atlenkiamą pandusą, o į iš Mažeikių atvykusį – specialiu keltuvu.
Renginio organizatoriai pakvietė ir „Spanguolės dirbtuvėlių“ atstovus, vedančius mokymus vairuotojams. Į „M“ ženklu pažymėtą neįgaliojo vežimėlį atsisėsti ir viską išbandyti jie pakvietė Susisiekimo ministerijos atstovą. Galbūt ši praktika bus naudinga ministerijai rengiant reikalavimus viešojo transporto priemonėms.
Elektriniu vežimėliu judančiam Žilvinui Mišeikiui savarankiškai į autobusą patekti buvo sunku. Jis atkreipė dėmesį ir į per siaurą pravažiavimą autobuso salone: „Jeigu reikėtų nusipirkti bilietą iš vairuotojo, pats negalėčiau to padaryti.“ Rūta Kupčinskaitė pabandė ne tik įvažiuoti į autobusą, bet ir pasižymėti bilietą – sėdinčiam vežimėlyje ar žemaūgiam žmogui aparatai vis dėlto įrengti aukštokai. Ramunė Šidlauskaitė atkreipė dėmesį į būtinybę įrengti vežimėlio stabilumą kelionės metu užtikrinančius saugos diržus. Jeigu žmogus su negalia važiuoja vienas, saugos diržus turėtų užsegti vairuotojas.
„Spanguolės dirbtuvėlių“ direktorius Tadas Bartaševičius ne tik padėjo neįgaliųjų vežimėliais judantiems žmonėms patekti į autobusus, bet ir daug diskutavo su vairuotojais, juos konsultavo. T. Bartaševičiaus teigimu, kelionės sėkmė labai priklauso nuo vairuotojų empatijos bei jų pasirengimo padėti keleiviui su negalia.
Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.
Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.
