Į lengvai suprantamos kalbos kūrimo procesą įsitraukė ir menininkai

Unikali iniciatyva

Neįgaliųjų reikalų departamento direktorės Eglės Čaplikienės teigimu, lengvai suprantama kalba – jau girdėtas terminas, o lengvai suprantamos kalbos iliustracijos – dar naujovė. Direktorė pasidžiaugė, kad menininkai patikėjo šia idėja ir pasiryžo priimti iššūkį.

Švedijoje lengvai suprantama kalba vartojama ir ją papildančios iliustracijos kuriamos jau nuo 1968 m., Slovėnija jau turi savo duomenų banką, kuriame sudėtais paveiksliukais gali naudotis visi. „Sudėsime į bendrą banką savo iliustracijas ir mes, – patikino E. Čaplikienė. – Kūrybinėse dirbtuvėse nupiešti ir negalią turinčių žmonių atrinkti paveikslėliai bus suskaitmeninti ir įkelti į Neįgaliųjų reikalų departamento tinklalapį. Jais taip pat galės naudotis visi norintys.“

Menininkų sukurtus paveikslėlius bus galima apžiūrėti ir gyvai – jų parodėlės bus surengtos Neįgaliųjų reikalų departamento rengiamo paskaitų ciklo „Prieinamumas atveria galimybes“ paskaitose. Jos vyks rugsėjo 8 d. MO muziejuje, o rugsėjo 22 d. – M. Mažvydo bibliotekoje.

Tapytojos Daivos Rožukienės iliustracijoms pozavo patys žmonės su negalia.

Paveikslėliai padės tapti savarankiškesniais

„Prieš šias kūrybines dirbtuves atlikome apklausas, domėjomės, kas jau buvo atlikta, kokiomis temomis labiausiai trūksta lengvai suprantama kalba parašytų tekstų ir iliustracijų, apklausėme savo bendruomenės narius, neįgaliųjų socialinėje integracijoje dirbančius specialistus ir taip identifikavome pagrindines temas, kuriomis šiandien kviečiame kurti menininkus“, – sakė Valakupių reabilitacijos centro projektų vadovė Rasa Noreikytė-Ustinavičienė.

Menininkams buvo pasiūlyta piešti iliustracijas 5 temomis: apie jausmus, finansus, sveikatą, socialines paslaugas ir darbą. Kiekviena jų buvo išskaidyta į atskiras potemes. Pavyzdžiui, darbo temą gavusiems menininkams iliustracijose reikėjo pavaizduoti kolegas darbe, vadovo įsakymą, darbo inspekciją, nuotolinį darbą ir nuotolinį susitikimą.

Menininkų darbus vertino iš žmonių su negalia suburta komisija. Erika Šimonytė – viena šios komisijos narių. Mergina yra baigusi vidurinę mokyklą, įgijusi odininko specialybę, gyvena savarankiško gyvenimo namuose. Bet, pasak jos, kai reikia rasti naudingos informacijos, turi daug skaityti, kad suprastų, kas parašyta. „Būna daug žodžių, ne visi aiškūs. Jūsų sukurti paveikslėliai padės geriau suprasti, kas parašyta. Tuomet nereikėtų prašyti kitų pagalbos, būtume savarankiškesni“, – sakė Erika.

Kas ta lengvai suprantama kalba?

Projekto „Kurk Lietuvai“ atstovės Agnė Župerkaitė ir Gabrielė Marija Baltrušytė kūrybinių dirbtuvių dalyviams trumpai pristatė, kas yra ta lengvai suprantama kalba. Pasak jų, tai ekspertų sukurtas metodas, kuris leidžia suprantamai pateikti informaciją bet kokia tema. Šis metodas skirtas senjorams, vaikams, negimtakalbiams, bet labiausiai keičia asmenų su intelekto sutrikimais gyvenimus.

Pasak projekto „Kurk Lietuvai“ atstovių, rašant tektus lengvai suprantama kalba svarbu vartoti trumpus ir aiškius sakinius; išlaikyti orų, ne vaikišką, o pagarbų kalbėjimo toną; vengti neiginių (rinktis teigiamą raišką); vengti perkeltinės reikšmės pasakymų. Lengvai suprantamos kalbos tekstui svarbu naudoti 14 ar didesnio dydžio Arial ir Verdana arba kitus neserifinius šriftus; tekstui paryškinti naudoti tik juodinimo funkciją, tekstą lygiuoti iš kairės pusės, paveikslėlius dėti šalia kiekvienos pastraipos; palikti bent 1,5 dydžio tarpus tarp eilučių.

Į kūrybines dirbtuves įsitraukęs animatorius, režisierius, Dailės akademijos lektorius Antanas Skučas menininkus drąsino neišsigąsti gautų temų, konsultuotis su komisijos nariais, kurie gali ne tik įvertinti eskizus, bet ir patarti, kaip suprantamiau piešiniu pavaizduoti vieną ar kitą situaciją. O pritrūkusiems idėjų bus galima „pasitarti“ su dirbtiniu intelektu – šiuo įrankiu A. Skučas siūlė pasidomėti ir visus norinčius.

Komisijos nariai atpažino tautodailininko, medžio drožėjo Rimanto Juozapavičiaus piešiniuose pavaizduotas situacijas.

Menininkams padėjo komisijos nariai

Grafikei Virginijai Kalinauskaitei puikiai sekėsi atskleisti jausmų temą – menininkė nupiešė net 37 eskiziškus piešinėlius, po kelis variantus kiekvienai jausenai. Daugybę knygų iliustravusiai dailininkei kūrybinių dirbtuvių užduotis nebuvo sunki. „Aš esu piešėja, dėstytoja, įpratusi viską daryti greitai“, – sakė savo stilių ir braižą turinti grafikė. Jį intuityviai atpažįsta iš dėstytojos iliustruotų vadovėlių mokęsi Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentai.

Menininkės nuomone, iliustracijose būtinai turi būti emocija, negali būti mechaniškumo, nes tai žmogų atstumia. „Jie niekada nesigilins į mechaniškus dalykus, ypač jei žmogus turi negalią – jis emocionalesnis“, – sako dailininkė.

Tapytoja Daiva Rožukienė sumaniai pasinaudojo noriai patariančiais komisijos nariais – su jais ne tik konsultavosi, bet ir paprašė pozuoti. Po emocingos diskusijos apie savigydą buvo prieita prie išvados, kad geriausiai ją atskleis gulintis žmogus su termometru pažastyje, šaltu kompresu ant galvos ir puodeliu karštos arbatos rankose. Noriai menininkams talkinantis komisijos narys Rimukas išsitiesė žolėje, kad menininkė galėtų nusipiešti paveikslėlio eskizą. Kitai iliustracijai menininkei papozuoti sutiko Erika.

Komisijos nariams aiškūs ir suprantami buvo tautodailininko, Valakupių reabilitacijos centre medžio drožybą dėstančio Rimanto Juozapavičiaus piešiniai. Jis dirba su negalią turinčiais žmonėmis, tad žino, kaip reikia su jais bendrauti, kaip pateikti reikiamą informaciją: „Kai šneki su jais jų lygyje, jie ir supranta, ir pajuokauja. Kai sakai tiesiai, aiškiai, kalbi apie jiems žinomus dalykus – viskas gerai, – sako Rimantas, tačiau neslepia, kad labai sunku išgauti, perteikti tai, ko jie nežino. – Kas, pavyzdžiui, yra tas įdarbinimo tarpininkas? Mes žinom, o jie – ne. Daugelis taisyklių sudėliota pagal sveikų žmonių protą...“ Vis dėlto R. Juozapavičiaus mokinys Rimukas suprato, kad paveikslėlyje pavaizduotas žmogus, galintis padėti susitvarkyti su su rodyklėmis pažymėtomis gyvenimiškomis situacijomis, yra asmeninis asistentas.

Lengvai pasidavė ne visos temos

Aldona Jankauskienė kūrė iliustracijas tema „Mano sveikata“. Dailininkės scenografės teigimu, užduotis nebuvo lengva. Pasak jos, svarbiausia sugalvoti idėją, kaip tą temą išreikšti, o jau tada pasirinkti priemones ir bandyti. Lengvai atpažįstamas žodžių „dietologas“, „depresija“ iliustracijas sukūrusi menininkė neslėpė, kad ne visas temas pavyko nupiešti. „Nelabai supratau, kaip, pavyzdžiui, pavaizduoti psichikos sveikatos centrą“, – sakė ji.

Nelengva menininkams pasirodė ir darbo tema. Keramikė Viktorija Bitinaitė Stankevičienė greitai sumojo, kaip pavaizduoti darbuotojų komandą, vadovo įsakymą. Sunkumų nesukėlė ir nuotolinio darbo bei nuotolinio susitikimo iliustracijos. Komisijos narė Aušra apsidžiaugė nuotolinio susitikimo iliustracijoje aptikusi tris svarbiausius akcentus: kompiuterio kamerą, stalinę lempą ir kavos puodelį. „Bet kaip pavaizduoti darbo inspekciją? – klausė menininkė. – Man tai kažkoks neapčiuopiamas dalykas.“ Supaprastinti šią užduotį nelabai sekėsi ir dirbtiniam intelektui. A. Skučas juokavo, kad programėlei pateikęs tokią užduotį gavo įdomių paveikslėlių, bet jos pasiūlyti darbo inspekcijos atstovai labiau priminė seklius.

Įvairias įstaigas (Sodrą, Mokesčių inspekciją, Santaros klinikas) vaizduojančios iliustracijos rūpestį kėlė ir kitiems kūrybinių dirbtuvių dalyviams. Diskutuojant, tariantis su komisijos nariais buvo nuspręsta šiose iliustracijose perpiešti tų įstaigų logotipus, simbolius, kad juos pamatę žmonės su negalia iš karto atpažintų, kokia tai įstaiga. Kol kas ne visi logotipai jiems pažįstami, bet gal tokie paveikslėliai turės ir edukacinę prasmę – į juos įsižiūrės, įsidėmės, atskirs.

Kūrybinis procesas dar tik įsibėgėja

Tapytoja D. Rožukienė savo iliustracijas nusprendė pabaigti namuose – kūrybinių dirbtuvių organizatoriai tokią galimybę suteikė visiems to norintiems menininkams. Pasak jos, įsigilinti į visiškai naują dalyką vienos dienos buvo per mažai. Menininkės nuomone, būtų buvę geriau, jeigu užduotis jie būtų gavę iš anksto – būtų galėję apgalvoti, pasidaryti eskizą, o susirinkę į kūrybines dirbtuves jį pakoregavę, pabaigę. „Tokiose dirbtuvėse turėtų būti daugiau iliustratorių, nes jų stilius artimesnis šiai užduočiai, – svarstė D. Rožukienė. – Į tokią veiklą galėtų įsitraukti ir dailės studentai.“

Į kūrybines dirbtuves susirinko labai skirtingi, įvairių sričių menininkai. Nors A. Skučas ir supažindino su pagrindinėmis tokių iliustracijų kūrimo taisyklėmis, vis dėlto kiekvieno menininko piešinėliuose atsispindėjo jų stilius. D. Rožukienė mano, kad iš kūrybinių dirbtuvių dalyvių iliustracijų būtų galima atrinkti geriausiai temą atspindinčias idėjas, o paskui vienas menininkas pagal jas galėtų nupiešti vienodo stiliaus paveikslėlius. „Būtų gerai, kad paveikslėliai būtų vienodi, tokie patys visur“, – žmonių su negalia lūkesčius renginio pradžioje išsakė ir E. Šimonytė.

Lengvai suprantamos kalbos, ją papildančių iliustracijų kūrimo procesas dar tik įsibėgėja. Visi galime prie jo prisidėti – siūlyti savo mintis, idėjas, vizijas.