Planuojama negalios reforma kelia nemažai klausimų. Viešojoje erdvėje diskutuojama, ar planuojami pokyčiai iš tiesų pagerins žmonių su negalia situaciją. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė, Seimo Neįgaliųjų teisių komisijoje pristatydama planuojamus pokyčius, tikino, kad permainos geriau užtikrins žmonių su negalia teises ir padidins jų įsitraukimą.
Daugiau dėmesio žmogaus poreikiams
Šiuo metu Lietuvoje negalią turi apie 8 proc. gyventojų, tai yra apie 221 tūkst. žmonių. Tik kas trečias darbingo amžiaus žmogus yra įsitraukęs į darbo rinką, tik trečdalis pasinaudoja socialinės integracijos priemonėmis, vos 13 proc. gauna paslaugas savivaldybėse, nors pačių paslaugų daugėja. 65 proc. žmonių patiria sunkumų dėl aplinkos (tiek fizinės, tiek informacinės) neprieinamumo.
Vyriausybė jau pritarė planuojamiems pokyčiams, kurie pasak J. Jakštienės, pakeis šią situaciją. Pirmiausia bus atsisakyta kai kurių sąvokų. Vietoj žodžio „neįgalusis“ atsiras „asmuo su negalia“, vietoj „specialiųjų poreikių“ – „individualieji pagalbos poreikiai“, „darbingumo lygį“ pakeis „dalyvumo lygis“.
Kitas svarbus žingsnis – pokyčiai nustatant negalią. Vertinant negalią bus svarbiausi ne medicininiai kriterijai, bet labiau orientuojamasi į aplinkos kliūtis ir dalyvumo galimybes. Pirminiame variante būtų siekiama medicininių kriterijų įtaką mažinti iki 60 proc., po to – palaipsniui pereiti prie 50 proc. ir 40 proc. Pasak J. Jakštienės, tai padės objektyviau įvertinti asmens būklę, nes kiekvieno asmens diagnozė gali turėti skirtingą įtaką jo gebėjimui dalyvauti. Ne mažiau svarbu ir atsižvelgti į to asmens aplinką bei galimybes pasinaudoti pagalba. Toks vertinimas padės išvengti situacijų, kai žmogaus diagnozė nėra įtraukta į negalios vertinimo kriterijų sąrašą.
Taip pat planuojama, kad esant itin sunkioms sveikatos būklėms, kai neprognozuojamas pagerėjimas, nebereikės iš naujo pareiti vertinimo procedūros.
Negalios pensija – ir sulaukus pensinio amžiaus
J. Jakštienė atkreipė dėmesį, kad numatomi pokyčiai, aktualūs ir pensinio amžiaus negalią turintiems asmenims. Šiuo metu sukakus pensiniam amžiui asmuo gali pasirinkti arba senatvės, arba netekto darbingumo pensiją. Tačiau jei negalia atsiranda vėliau, žmogus nebegali pasirinkti neįgalumo nulemtos pensijos.
Pavyzdžiui, Jonas, kuris yra 62 metų ir turi 55 proc. netektą darbingumą, gauna 383 eurų dydžio netekto darbingumo pensiją. Kai jam sukaks pensinis amžius, jis galės pasirinkti didesnę pensiją. Jo senatvės pensija bus 511 eur. Po reformos jei Jonui sveikata pablogėtų būnant pensinio amžiaus, ir, tarkim, būtų nustatyta, kad jis neteko 70 proc. dalyvumo, jis galės gauti senatvės pensiją neįgaliajam, kuri sieks 547 eurus.
Kitas pavyzdys – 67 metų Jokūbui paskirta 511 eurų senatvės pensija. Nepriklausomai nuo jo sveikatos būklės, pensija jam neperskaičiuojama. Po reformos jis galėtų kreiptis dėl dalyvumo vertinimo. Tarkim, jei būtų nustatyta, kad jis neteko 60 proc. dalyvumo, paskaičiuota senatvės pensija neįgaliajam būtų 447 eurų. Tuomet jis galėtų rinktis senatvės pensiją, kuri yra didesnė. Tačiau jei jam būtų nustatytas 90 proc. netektas dalyvumas, tuomet Jokūbui mokama senatvės pensija neįgaliajam būtų 693 eurai.
„Dalyvumas būtų vertinimas nepriklausomai nuo amžiaus, ir jei žmogaus sveikatos ir dalyvumo situacija prastėja, būtų perskaičiuojama didėjimo linkme“, – aiškino viceministrė.
Visos paslaugos – vienoje vietoje
Pasak J. Jakštienės, žmonės mažai naudojasi valstybės ir savivaldybės teikiama pagalba, nes neretai apie ją nežino, sunku susiorientuoti. Dėl to įgyvendinant reformą siekiama, kad žmogus iš karto, tapęs neįgaliu, gautų reikiamą kompleksinę pagalbą tiek savivaldos lygiu, tiek valstybės lygiu.
Po reformos atsiras Asmenų su negalia teisių apsaugos agentūra, kuri sujungs Neįgaliųjų reikalų departamentą bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Jai pavaldžios įstaigos būtų Techninės pagalbos neįgaliesiems centras (TPNC), Lietuvių gestų kalbos vertimo centras, Valakupių reabilitacijos centras.
Ši agentūra ne tik vertins asmens gebėjimus ir dalyvumo lygį, bet taikant atvejo vadybą ir vieno langelio principą bus sudaromas individualus paslaugų ir pagalbos teikimo planas. Šiame plane turėtų būti nurodoma, jei asmeniui reikia techninės pagalbos priemonių, gestų kalbos vertėjo, darbo ir asmeninio asistento, būsto pritaikymo, socialinių ir susisiekimo paslaugų. Taip pat bus vertinama ir ar reikia švietimo pagalbos bei užimtumo tarnybos paslaugų.
Visos institucijos (savivaldybė, TPNC, gestų kalbų vertėjų centras, taip pat ir „Sodra“) iš karto gaus informaciją apie žmogų ir jos turės pačios susirasti asmenį, kad jam nebereikėtų daug kartų varstyti durų, pildyti prašymų. Sistemoje bus galima matyti, kokios paslaugos yra teikiamos, o kurias suteikti vėluojama. Siūloma, kad savivaldybėse atsirastų koordinatorius, kuris padėtų žmonėms susiorientuoti visoje pagalbos sistemoje.
Abejoja, ar pavyks objektyviai įvertinti negalią
Buvo ir abejojančių, ar medicininių kriterijų mažinimas iš tiesų padės objektyviai nustatyti negalios lygį. „Kas gali objektyviau vertinti, jei ne medikai?“ – klausia Ginčų komisijos prie SADM pirmininkas Arvydas Akstinavičius.
Seimo narė Orinta Leiputė domėjosi, ar gali taip atsitikti, kad žmogaus, gyvenančio regione, nepritaikytoje aplinkoje, ir mieste, kur geriau prieinamos paslaugos, vertinimas gali skirtis. J. Jakštienė patikino, kad iš tiesų aplinka gali lemti mažesnį dalyvumą, tačiau išlieka ir medicininė dalis, kuri taip pat turės nemažą įtaką.
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) prezidentė Rasa Kavaliauskaitė taip pat domėjosi, ar nebus taip, kad aktyvaus, turinčio kompetencijas žmogaus dalyvumo išmoka bus mažesnė vien dėl to, kad jis stengiasi. Panašus klausimas kilo ir Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkei Monikai Ošmianskienei. Jai užkliuvo ir žodis „dalyvumas“. Ar iš tiesų jį galima objektyviai pamatuoti?
SADM Tikslinės pagalbos grupės vadovė Daiva Zabarauskienė patikino, kad negalios vertinimui yra naudojami mokslu paremti klausimynai, kurie parengti taip, kad galima būtų pamatyti, kiek žmogus yra pajėgus dalyvauti naudodamasis pagalbos priemonėmis, t.y. kokios yra realios jo galimybės.
LŽNS atstovaujanti Jurga Tarasevičienė pasidžiaugė, kad informacija bus teikiama vieno langelio principu, nes šiuo metu žmogui išties sudėtinga susiorientuoti. Tačiau kitas klausimas – kaip tai veiks. Pavyzdžiui, atvejo vadybininkams Užimtumo tarnyboje neretai trūksta kompetencijų, tarkim, žmonėms su negalia siūlomos darbo vietos, kurios yra jiems nepritaikytos. Taip pat daugeliui neramu, ar nesumažės jų neįgalumo išmoka.
J. Jakštienės teigimu, kalbėti apie paslaugų kokybę dar anksti, tačiau ji įsitikinusi, kad ši reforma būtina.
Aurelija BABINSKIENĖ
Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.
