Antroji diskusija „Ortopedinės avalynės kokybė ir prieinamumas“ surengta Seime. Lietuvos neįgaliųjų draugijos (LND) iniciatyvą aptarti sudėtingus ortopedinės avalynės skyrimo klausimus palaikė Seimo narės Monika Ošmianskienė, Orinta Leiputė.
Išduodamos avalynės daugėja
Pasak Valstybinės ligonių kasos (VLK) Ortopedijos technikos kompensavimo skyriaus vedėjo Giedriaus Baranausko, ortopedinės avalynės išduodama vis daugiau. 2020 m. pagaminta 20 tūkst. vienetų batų, o 2022 m. prognozuojama 28 tūkst. vnt.; vaikų avalynės 2020 m. išduota 1,9 tūkst., šiemet – 3 tūkst. vnt. Tam skirta daugiau nei 2 mln. eurų.
„Skiriama avalynės pakankamai daug. Turime situacijų, kai vienas gydytojas išrašo apie 1,5 tūkst. avalynės porų ir visos jos pagaminamos vienoje įmonėje. Tai kyla klausimų dėl šito išrašymo pagrįstumo, ar tikrai visiems reikia“, – svarsto G. Baranauskas.
„Vykdoma daug kontrolės procedūrų, vyksta daug teisminių ginčių, bet 95 proc. baigiasi tuo, kad mes ne tik liekame neįrodę, kad buvo padaryta žala, bet dar turime sumokėti ir už teisminius procesus, ir už tą laikotarpį, kuomet buvo stabdomas procesas, nutrauktos sutartys“, – apgailestauja VLK atstovas. Jo teigimu, VLK neturi teisės nesudaryti su įmonėmis sutarčių, net jei vyksta teisminis procesas.
Per ilgai laukia batų
LND apklausa parodė, kad labiausiai žmonės nepatenkinti ortopedinės avalynės skyrimo terminais. Į šią problemą atkreipė dėmesį ir Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija. Jos rašte nurodoma, kad dabartinis reglamentavimas neatitinka asmenų, kuriems yra reikalinga konkreti ortopedinė avalynė, poreikių: „Komisijai žinomi atvejai, kad ortopedinės avalynės vaikams įsigijimas užtrunka ilgiau nei 6 mėnesius (užsakymas, pasimatavimas, apsilankymas pas šeimos gydytoją, laukimas, kada priims specialistai, chirurgas / ortopedas, laukimas, kol pagamins). Komisija rekomenduoja trumpinti avalynės įsigijimo terminus.“
Pasak LND pirmininko Igno Mačiuko, dabar žmonės turi žiemą vaikščioti su vasarine, vasarą – su žiemine avalyne, nes batų laukti reikia labai ilgai. Vaikams yra sudaryta galimybė kreiptis dėl avalynės dar prieš sueinant kompensacijos terminui, taip galėtų būti ir suaugusiems. G. Baranauskas patikino, kad tokius pakeitimus nesunkiai galima padaryti, tai tik techninis klausimas, tik ar tikrai dėl to sumažės avalynės laukimo laikas? UAB „Pirmas žingsnis“ direktorius Algimantas Astrauskas mano, kad situaciją pagerintų didesnis finansavimas.
Reikėtų atskirti, kuri avalynė gaminama individualiai
Pasak G. Baranausko, Lietuvoje mes turime tik pagal užsakymą gaminamą ortopedinę avalynę, užsienio valstybėse dar yra kompensuojama individualiai pritaikoma ir profilaktinė ortopedinė avalynė.
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM Medicinos priemonių priežiūros skyriaus vedėjos Jolantos Karaveckaitės manymu, sudėtingą ortopedinę avalynę reikėtų skirti tam, kam reikia, o esant nedidelėms deformacijoms išduoti ne pagal užsakymą gaminamą, o serijinę ar adaptuotą avalynę – ji ir pigesnė, ir greičiau pagaminama. Taip būtų galima ir sutaupyti, ir reikėtų trumpiau laukti.
Reikia plėsti diagnozių sąrašą
Kauno klinikų vaikų neurologė ir vaikų ligų gydytoja Erika Kuzmenkovienė atkreipė dėmesį, kad kai kada esama tvarka nenumato galimybės skirti avalynę ar kitas ortopedijos priemones, nors vaikui to būtinai reikia: „Pavyzdžiui, esant spinalinei raumenų atrofijai pagal įstatymą negalima išrašyti kompensuojamų nei įtvarų, nei batų. Ta pati problema su dauguma sunkių neuroraumeninių ligų.“
Pasak Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijos vadovės Rūtos Garšvienės, skiriant avalynę galėtų būti įrašoma ne tik diagnozė, bet ir klinikinis vaizdas, kuris nurodytų esamų deformacijų pobūdį. Tarkim, diabetu ir reumatoidiniu artritu sergančiam žmogui priklauso 2 ortopedinės avalynės poros per metus. Tačiau nebūtinai sergantysis diabetu turi deformacijų ir jam gali tikti serijinė avalynė, tik paminkštinta, pagaminta iš natūralios medžiagos ir pan., o kai kada net ir esant sudėtingoms pėdų deformacijoms, batai skiriami tik vieną kartą. „Geriau mažiau skirti, bet tam, kam reikia, papildomai. Be to, Vokietijoje taip ir yra“, - sako gydytoja.
Tačiau ne visi diskusijos dalyviai tokiam siūlymui pritaria – jų teigimu, reikėtų tiesiog papildyti diagnozių sąrašą, nes kitaip gali būti piktnaudžiaujama.
Trūksta informacijos
LND pasiekia skundai, kad žmonės dėl prastos kokybės negali vaikščioti su jiems pagaminta ortopedine avalyne. Atlikta apklausa taip pat parodė, kad pusė žmonių nėra patenkinti ortopedinės avalynės kokybe. Tačiau Akreditavimo tarnyba, kuri turi analizuoti medicinos priemonių kokybę, sako šiemet gavusi vos 2 skundus.
Pasak Alytaus rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkės Liudmilos Makselienės, žmonėms labai trūksta informacijos ne tik apie galimybes pateikti skundus, bet ir apie ortopedijos priemonių gamintojus bei avalynės išdavimo tvarką. Jos teigimu, iki šiol atvažiuodavo ortopedinės avalynės gamintojas, pakviesdavo žmones, ant popieriaus apibrėždavo koją ir pagal tai gamino avalynę. Deja, dažniausiai ji žmogui netikdavo, tačiau draugijos nariai sako nežinantys kitų gamintojų.
R. Garšvienė atkreipia dėmesį, kad avalynė neturi būti matuojama namie. „Koja turi būti nuskenuojama, padaromi atspaudai. Padaryti to namų sąlygomis neįmanoma“, - pabrėžia gydytoja. Jos teigimu, neįgaliųjų organizacijos galėtų padėti pavėžėdamos savo narius į įmonę.
LND parengė lankstinuką, kuriame pateikia visą svarbiausią informaciją apie ortopedinę avalynę.
„Ortopedijos priemonių skyrimo tvarka turi sisteminių bėdų – ir informacijos, ir žinių, ir susikalbėjimo trūksta“, – sako J. Karaveckaitė. G. Baranauskas pažadėjo, kad į daugelį diskusijoje iškeltų siūlymų bus atsižvelgta.
Diskusija surengta įgyvendinant projektą „Lietuvos neįgaliųjų draugijos institucinis stiprinimas“, finansuojamą LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.
Aurelija BABINSKIENĖ
R. 12-20
Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.
