Gražina DAUGINIENĖ. Tu, motule miela...

Kūryba
Nustatymai

* * *

Mano mama – žemaitė nuo Papilės, užaugusi labai didelėje šeimoje kartu su septyniais broliais ir septyniomis seserimis. Ji buvo trečias vaikas ir kartu su vyriausiąja seserim Anastazija padėjo tėvams auginti mažesniuosius. Manau, kad dėl tos priežasties aš augau vienturtė. Gaila, žinoma. Juk didelėje šeimoje daug ko išmokstama.

Mane, jau kremtančią mokytojos duoną, stebindavo mamos gebėjimas suprasti vaiko sielą ir taip subtiliai, su pagarba ir meile bendrauti su mažaisiais. Pas ją, vos pakirdę iš miego, atbėgdavo kaimynų vaikai – mergaitė ir berniukas. Man, kaip pedagogei, krito į akis, kad tie vaikai neprižiūrėti, nesiprausę, nesusišukavę. O mano jokių mokslų neragavusi mama kartą atsargiai paklausė mergaitės: „Tu, kai atsikeli, turbūt tuojau nusiprausi veidelį ir susišukuoji plaukus?“ – „Ale ne!“ – atšovė ši. Bet kitą kartą atėjo nusipraususi ir susišukavusi.

Ištekėjusi už mano tėvo, mama atvažiavo gyventi į Suvalkiją. Man, jau ūgtelėjusiai, ji pasakodavo apie Žemaitiją, savo seseris ir brolius. Tik suaugusi supratau, kaip ji ilgėjosi savo gimtinės ir artimųjų. Neramiais pokario laikais niekas nevažinėjo iš vieno šalies krašto į kitą. Žemaitijoje apsilankėme, kai man suėjo vienuolika metų. Nesupratau, ką žemaitiškai kalba mano pusbroliai ir pusseserės, todėl vengiau su jais bendrauti. Beveik per visą viešnagės laiką nesitraukiau nuo mamos.

Su mama buvome labai artimos. Nors ji kalbėdavo mažai ir buvo santūri, šalia jos jaučiausi tokia rami, saugi, pasitikinti savimi. Gal todėl ir mokslas man gerai sekėsi, ir turėjau daug draugių. Visas jas, apsilankiusias mūsų namuose, mama sodindavo už stalo ir vaišindavo tuo, ką turėdavom. Daug šeimų tuomet buvo atkelti iš kitų vietovių, dauguma iš Dzūkijos, su krūva vaikų ir be maitintojo. Po daugelio metų lankant tėvų kapus viena ten sutikta vaikystės draugė atsisveikinant prasitarė apie tuos laikus: „Tik pas tavo mamą aš sočiai pavalgydavau.“

Ir štai aš jau studentė. Mama palydėjo į geležinkelio stotį. Prisimenu viską iki smulkmenų. Ėjome keliuku pro beržyną. Ten vienoje vietoje augo katpėdėlės, tokios mažos kuklios gėlytės švelniai rausvais ir gelsvais sausais žiedeliais. Mama stabtelėjo, paskubom suskynė puokštelę ir, netardama nė žodžio, įdavė man į rankas. Su ta puokštele ir įsėdau į atbildėjusį traukinį, išvežusį mane į išsvajotą Vilnių studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros.

Nespėjus apsiprasti su nauja aplinka nei įsiminti auditorijų, visus pirmakursius išvežė į kolūkius padėti nuimti rudens derlių. Kolūkiuose trūko darbingų žmonių – jaunimas išsilakstydavo: kas į mokslus, kas į fabrikus. Technikos turėjo nedaug, ji dažnai gesdavo, o lietingą rudenį negalėdavo į laukus įvažiuoti. Prasidėjus darbymečiui jaunų rankų čia verkiant reikėjo. Kasėm bulves, rovėm linus. Visa grupė miegojom dideliame kambary ant šiaudais pakreiktų grindų. Atsirado blusų. Tada persikėlėm virš tvarto ant šieno. Ruduo pasitaikė lietingas, darbai užsitęsė. Kolūkio vadovybė paprašė pratęsti talkos laiką.

Per savo vardadienį roviau linus kaimo pakraštyje kartu su kitomis bendrakursėmis. Apie vidudienį pamatėme laiškanešį, klampojantį per arimus mūsų link. Pasirausęs krepšyje ištraukė didelį voką ir paklausė: „Kuri čia Gražina?“

Atplėšusi voką radau jame tėvų sveikinimą ir dovaną – lengvutį baltą šalikėlį. Išskleidžiau jį, o merginos, apsupusios mane ratu, užtraukė dainą: ,,Tu, motule miela, daug naktų nemiegojai  / Išėjai į laukus, kur siūruoja javai...“ Stovėjau, apsisiautusi tuo šalikėliu, ir verkiau džiaugsmo ašaromis.

Daug vardo dienų gyvenime esu atšventusi, visokių dovanų gavusi. Tik niekada jokia dovana nėra nudžiuginusi taip, kaip toji, gauta per devynioliktąjį vardadienį linų lauke. Šalikėlį išsaugojau lig šiolei. Mano mama jau seniai ilsisi kaimo kapinaitėse. Per Motinos dieną važiuodama jos aplankyti, pasiimu su savim tą dovaną. Ir vėl atgyja prisiminimuose tas vardadienis linų lauke. Ir tos studenčių sudainuotos dainos žodžiai. „Šalikėlis tasai– mano džiaugsmas, mamyte...“

Gražina DAUGINIENĖ
Vilnius

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt