18
Pirm, Lap
9 Nauji straipsniai

Aldona MAKSVYTIENĖ, Vilkaviškis

Aldonos Maksvytienės nuotr.

Kūryba
Nustatymai

Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos

Gyvenimo ruduo

Gyvenimo aš rudenį piešiu:

Mėnesienos lietų ant žvaigždės delnų
Ir lėtėjančius žingsnius, nutolstančius taku,
Metų brandą ant pečių trapių,
Išminties perlus, užlietus sidabru...

Gyvenimo aš rudenį piešiu...

Būties dienas spalvom apkabinu,
Besklandančias laike paukščiu žvitriu...
Veide štrichus, įbrėžtus nelaiku,
Ir tylų skambesį širdies varpų...

Gyvenimo aš rudenį piešiu...

Sekundes, tyškančias raudonu šermukšniu,
Ir paukščio giesmę rudenėjančią piešiu...
O laikas drobėj skęsta pamažu...
Ar potėpiams užteks rudens spalvų?

Gyvenimą sava širdim piešiu...

 

Išrymojau...

(Mamai)

Išsiliejus ilgesiui ant smilgos delno,
Gluosnio laukimu supausi pakely...
Mėnesienoj žvaigždės piešė tavo veidą –
Gomury įstrigo ašara sprangi...

Išskaudėjo kelias, praeity suskilęs –
Horizonto tiesė, rodės, taip toli...
Ašarojo baltos sutemų lelijos
Ir sustingę žodžiai, dar neištarti...

Išrymojau ilgesį ant smilgos delno –
Sugrįžai iš sodų, žydinčių... baltų...
Žvaigždele šypsojais, sieloj nusileidus,
Ir klauseisi žodžių, dar neištartų...

 

Eilėraščio gimimas

Toks spengiantis žvaigždžių tylėjimas
Įsipina į nėrinį dangaus,
Prie pilnaties švelnaus lytėjimo
Mintis šią naktį prisiglaus.
Dar sirpsta mėnesienoj žodžiai,
Dar žvaigždės prausias ežere...
Kiekvieną mintį skinsiu godžiai
Nakty pražydusią slapčia.
Toks spengiantis žvaigždžių tylėjimas
Apsvaigęs rieda vėstančia žeme.
Išaustos eilės, žodžiais siuvinėtos,
Apsvaigę pilnaty dar vėlina... Deja,
Jei lauksi, aš tikrai skubėsiu –
Be galo ilgas kelias pas tave
Per spengiantį žvaigždžių tylėjimą,
Per tamsą, miegančią lange...

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt