16
Pirm, Gruo
7 Nauji straipsniai

Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos

Kūryba
Nustatymai

Vilija DOBROVOLSKIENĖ
Elektrėnai

Jurbarkui

Tai mano žemė.
Mano Nemunas
Ir mano mėlynas dangus.
Nejau dabar mes TAI
Dalinsimės perpus?
Tą švelnią Pašvenčio miškų smiltelę?
Tą upės vingį ir vilnis?
Dangaus žydrynę ir
Plaukiančias debesimis
Dar vaikiškas viltis?
Ten mano Mituva,
Ten Imsrė,
Ten mano parkas,
Kur kadais
Alyvos džiugino ryškiais žiedais.
Tai mano žemė,
Nemunas,
Dangus,
Vilnis,
Viltis,
Dar menanti senas manas gentis.
Perpus dalintis aš neketinu tikrai –
Juk TEN vaikystės mano aitvarai.

 

Seredžius

Ech, kad taip
Ne laiptais, o žirgais
Į piliakalnį!
Kaip kadais –
Su vėliavom ir skydais.
Tikštų putos ir garas eitų
Iš nasrų.
Žvilgėtų kamanos...
O kanopos žemę raustų...
Ech, kad taip ne laiptais,
O eikliais ristūnais...
O paskui – toks vaizdas –
Nemunas ir Užnemunė.
Baltu nuometu žydinčios plukės.
Kalvos, kloniai,
Miškas ir debesys.
Šitoks vaizdas –
Kaip norėčiau žirgais
Kaip senovėj...
Tokio reginio...

 

Veliuona

Veliuona pavasarį
Skęsta vyšniose...
Šitaip žydi...
Šitaip stebina!
Net galva svaigsta,
Sukasi nuo baltumo...
Lyg nuo tūkstančio nuotakų...

 

Palėkiai

O Palėkių smilties lakumas,
Kai eini per vaikystės vasarą.
Laužas...
Žiobriai...
Ir giminės...
Ir suskambę „Ulonai“.
O dabar Ūtupų ir Bazilių vėlės
Ten dar kepa vasarą žiobrius,
Ant pušies smaigų pavėrę,
Žiupsnį druskos rupios užbėrę...
Kyla dūmas į dausą,
Į aukštį,
Ten, kur ilsis tėvai ir seneliai,
Ten, kur sielas mūsų baugščiai
Nuskraidins kada nors paukščiai...

„Ulonai, ulonai, širmieji žirgeliai“, –
Vėl ir vėl skambės...
Tik dabar – skaudžiai...

 

Raudonė

Mielas mano sielos valdove,
O galingas pilies kunigaikšti!
Prie raudono Raudonės rūmo
Prigludęs
Amžių dvasią jauti.
Mūsų ainiai už ateitį kovės,
Čia kryžiuočiai krito jauni.
Čia gyveno kariai, kunigaikščiai.
Čia medžioklių ragai vis aidėjo.
Iš pilies šviesių menių ir aikščių
Ponių juokas džiaugsmingai skambėjo.
Buvo kovos. Buvo ir meilė.
Ir atodūsiai parkuos karšti.
Gal švelniausių jausmų pasiilgęs
Čia ir tu vaiduokliu ateini?

 

Rotuliai

Pirmos žibuoklės –
Rotuliuos.
Pirmasis vasaros šokis –
Rotuliuos.
Ir vaikystės pavasariai, ir rudenys –
Rotuliuos.
Ilgos pradalgės.
Baltos ramunės.
Jono šventės ir laužo paslaptys.
Pirmas skrydis nuo žirgo –
Rotuliuos.
Ir pirma lydeka Nemuno potvyniuos
Rotuliuos.
Mano gentys čia gyvenimus lipdė –
Supo vyges ir ėjo į karą.
Ir žinojo –
Čia šaknys…
Amžiams šioje žemėje liksim.
Dar menu baltą sodą ir pienes,
Vakarienei – bulvių šutienę,
Kvapnią duoną –
Ką tik iš krosnies –
Ir rytais karštą kakavą.
Čia dienų daug prabėgo
Vaikystės,
Dukros siautė po pievą žalią.
Tik anūkai jau niekad
Nebevaikščios po protėvių žemę…

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt