16
Pirm, Gruo
7 Nauji straipsniai

Gyvūnų draugystė

Kūryba
Nustatymai

Rima DANYLIENĖ, Radviliškis

Nusprendžiau papasakoti istoriją, kuri mane sujaudino. Labai myliu gyvūnus, jų mūsų namuose niekada netrūksta. Šį kartą nustebino šuniukas ir katytė. Draugauti gali ne tik žmonės...

Dvi mažylės: Pupa ir Murka mūsų namuose atsirado pavasarį, beveik vienu metu. Mažą katytę pamestinukę namo parnešė tuo metu atostogavusi duk­ra, ji ir slaugė, ir maitino. Netikėjau, kad pavyks atgaivinti, tačiau netrukus katė jau lakstė po namus. Kalytę Pupą padovanojo draugė – mūsų šunelis jau kurį laiką sunkiai sirgo, tad gailėdami nusprendėme jį užmigdyti. Ką gi, mažiau kentės...

Gyvūnėliai susidraugavo labai greitai. Lakė iš vieno dubenėlio, susiglaudusios miegojo kampe, linksmai, eibių prikrėsdamos, lakstė po visus namus, žaidė kieme. Apraišiojau vartus, kad į gatvę neištrūktų, nes ankstesnį mūsų šunelį partrenkė mašina. Visi džiaugėmės savo augintinėmis ir jų draugyste.

Tačiau augant bendravimas ėmė silpnėti. Pupa supykusi įvydavo Murką į obelį ir sėdėdama po ja neleisdavo išlipti. O kai Pupą pririšdavome prie būdos (kartais ji tikrai per daug išdykaudavo), Murka slankiodavo aplink ir piktai purkštaudavo. Bet labiausiai viena kitai pavydėdavo namiškių ir kaimynų vaikų dėmesio. Ypač neįgalios mergaitės Kamilės, kuri labai mylėjo abi. Jei glosto Pupą, Murka pati ant rankų šoka. O jei dėmesys Murkai – Pupa cypia iš pavydo. Kamilė stengėsi įtikti abiem. Murką nusinešdavo kur nors, kad Pupa nematytų. Ir pamaitindavo atskirai. Nusprendėme, kad draugystei atėjo galas ir nieko čia nebepadarysi, tačiau visai netikėtai supratome, kad taip nėra.

Tvarkiausi namie. Sūnus atėjo man padėti. Mūsų teritorija nedidelė, tačiau darbo vis susirandu. Pupą pririšome, nes lakstė nuo vieno prie kito ir painiojosi po kojomis. Žinoma, jai tai labai nepatiko. Na, o Murka, kaip visada, slankiojo aplinkui. Iš kažkur atsiradęs didžiulis katinas staiga puolė Murką, o ši, matyt, nieko geresnio nesugalvojusi, pasislėpė Pupos būdoje. Keisčiausia tai, kad Pupa ramiai leido jai tai padaryti, o tada įnirtingai puolė svetimą katiną, šis kuo greičiausiai smuko pro vartus. Murka išlindo, apsidairė ir išdidžiai nupėdino per kiemą. Pupa ir vėl jos nelietė. Mus tai pradžiugino. Vakare papasakojau Kamilei, jai tai buvo geriausia naujiena. Tiesa, Murka neilgai ištvėrė be nuotykių: pasigavo drugelį ir tol tampė, mėtė, kol nukankino. Šį kartą net Kamilei nepakluso – ji labai norėjo drugelį išgelbėti. Raminau nusiminusią Kamilę – papasakojau apie tai, kad katės mėgsta medžioti, kad toks jų gyvenimo būdas, o kadangi prie mūsų verandos yra kregždžių lizdelis, susitarėme, kad Kamilė, kai turės laiko, padės man saugoti kregždutes...

Na, o mūsų augintiniai tik­riausiai draugaus ir toliau.

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt